Asmeninis finansų planas reikalingas žmonėms, norintiems susikurti savo finansinę gerovę. Suprantama, ją kiekvienas suvokia skirtingai. Šitas suvokimas atsiremia į pamatines žmogaus vertybes. Vieniems tai saugumas, kitiems – laisvė, dar kitiems – savirealizacija ir t.t. Čia ir glūdi esminis kodėl, motyvas, kurį surasti būtina, nes tik tuomet, kai žinosi, kur iš tiesų nori nukeliaut, galėsi tą padaryt. Taigi, pirmas žingsnis asmeninio finansų plano kūrimo link…
Nors skamba labai lyriškai, asmeninės vertybės yra pamatas, ant kurio kiekvienas kuriam savo gyvenimo scenarijų, dėl kurio priimam vienokius ar kitokius kasdienius sprendimus. Jos verčia mus judėt pirmyn ir imtis (arba nesiimt) tam tikrų veiksmų, pasiekti užsibrėžtus tikslus. Vertybes lemia mūsų įsitikinimai. Ribojantys įsitikinimai, ypač kalbant apie pinigus, trukdo pasiekti tikslų. Daugelį jų atsinešam iš vaikystės, perimam iš tėvų ar aplinkos, kai kurie susiformuoja laikui bėgant. Naivu būtų tikėtis, jog kokia nors viena stebuklinga frazė straipsnyje padės jų visų atsikratyt čia ir dabar. Bet gali padėti žinios. Apie tai parašyta daug puikių knygų.
Knygos turtėjimo, pinigų (bendrąja prasme) temoms svarbios pirmiausia todėl, kad: 1) jų dauguma esam skaitę mažiausiai, nors su pinigais susiduriam bene kasdien; 2) jos gali padėti ne tik atsikratyt ribojančių įsitikinimų ir drąsiau svajoti (o tiksliau suprast, kad mūsų finansinių galimybių ribos yra tokios, kokias nusibrėžėm patys); 3) bet ir padėt priimti sprendimą siekti finansinės gerovės. Tokios, kuri sutaptų su asmeninėmis vertybėmis ir kurios vizijos neribotų jokie įsitikinimai.
Kadangi apie tai rašomos ištisos knygos, o šiam žingsniui įveikti prireiks šiek tiek laiko, turi įvykti šioks toks pokytis sąmonėje. Stabtelėk ir išsirink bent vieną knygą iš skaitinių sąrašo, kurį paliekam čia. Jeigu jau priėmei sprendimą siekti finansinės gerovės ir dėl to šiek tiek padirbėt, aiškiai supranti, kad dėl to reikės šį tą paaukot, keliauk prie kito žingsnio.
Finansinę gerovę galima palyginti su daugybe labai kasdieniškų dalykų. Tarkim, nori numest/priaugt svorio. Kreipiesi į mitybos ir sporto specialistą, jis įvertina Tavo fiziologinius duomenis, įpročius, galimybes ir sudaro Tau detalų planą, kurio nuosekliai laikydamasis sieksi savo tikslo. Jį įgyvendinant greičiausiai kažką dar koreguosi, nes pastebėsi, jog pusryčiams nemėgsti valgyt virtų kiaušinių, bėgiot Tau labiau patinka vakarais ir panašiai. Disciplina laikantis plano ir specialisto pagalba, vidinė motyvacija, aplinkinių palaikymas ir kiti veiksniai galiausiai atves Tave į tikslą. Aišku, kad ir toliau išlaikytum norimą svorį, neišvengiamai turėsi pakeisti kai kuriuos anksčiau turėtus įpročius, formuosi naujus – tai taps gyvenimo būdu ir užtikrins stabilius ir ilgalaikius rezultatus. Tikriausiai jau supratai, kad tai galioja ir kalbant apie finansus. Finansinis planas turi labai panašius etapus. Nuo supratimo, kur esi, ir kur nori nukeliaut, iki aiškių žingsnių, kaip tą padarysi, korekcijų, naujų įpročių. Nėra lengva, bet tikrai verta.
Taigi, finansiniai tikslai. Įsivaizduok savo finansine prasme tobulą gyvenimą. Tokį, kokio iš tiesų trokšti. Nuo mašinos ar namo, svajonių atostogų ar norimo uždarbio, iki datos, kada nori išeiti į pensiją. Ir svarbiausia, pasiimki rašiklį ir popieriaus lapą ir viską užsirašyk. Tyrimai rodo, jog tikimybė, kad pasieksi savo tikslus, išauga net 42% tuomet, jeigu juos užsirašai, įsivaizduoji? Gana nedidelės pastangos, lyginant su potencialia grąža. Verta pamėgint.
Tiesa, tikslus užsirašyt turi ne bet kaip. Teisingai formuluojami tikslai turi būti labai konkretūs, aiškiai pamatuojami, įgyvendinami, Tau asmeniškai prasmingi ir apibrėžti laike (S.M.A.R.T. metodas – pasidomėk plačiau). Pažymėtina, jog galvojant apie savo tikslus labai svarbu nepamest savojo KODĖL. Ir tuos tikslus kaip galima geriau, ryškiau vizualizuoti. Tai – tam tikras puikiai pasąmonę veikiantis psichologinis triukas (apie tai daugiau skaityk knygos „Mąstyk ir būk turtingas“ santraukoje). Taip pat būtina grįžti ir tikslus nuolat peržiūrėt, reikalui esant, koreguoti. Visai kaip pavyzdyje su svorio metimu/priaugimu.
Tame svorio metimo/priaugimo pavyzdyje taip pat labai svarbus momentas – esamos situacijos įsivertinimas: kur esi ir kur nori nukeliaut. Finansinio plano kontekste situacijos vertinimas susideda iš pajamų ir išlaidų apskaitos.
Jeigu atsiskaitai kortele, tą padaryt nebus sudėtinga. Tereikės atsidaryti sąskaitos išrašus ir kruopščiai susirašyt, kam ir kiek per mėnesį tiksliai išleidi. Jeigu atsiskaitai grynais, tada patariama 2-3 mėn. paprasčiausiai sekt savo išlaidas, kruopščiai viską fiksuojant. Taip pamatysi savo realią situaciją: kiek pajamų viso gauni, kiek jų reikia būtinosiomis išlaidoms, kiek išleidi laisvalaikiui, pramogoms ir pan. Bankai net už Tave suskirsto išlaidas kategorijomis. Taip pat tai padės suprasti, kokios išlaidos galbūt nėra būtinos, kur gali kažką optimizuot, ko atsisakyt ar perskirstyt kitaip, turint galvoje savo dabartines galimybes.
Tada šalia esamos situacijos turi pasidėt savo tikslus ir susiskaičiuoti, kiek kiekvienam tikslui pasiekti konkrečiai reikės pinigų. Kuriuos imsiesi įgyvendinti pirmiausia, kiek pinigų tam skirsi? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyt, jog tai – sudėtingas ar net neįgyvendinamas dalykas. Tačiau taip nėra, jeigu tikslus suskaidai į mažesnius ir gebi sumaniai valdyt biudžetą. Apie biudžeto valdymo būdus rašėm šitame straipsnyje. Tiesa, pradžioje toks iš pažiūros lėtas keliavimas tikslų link gali pasirodyti nepatogus ar nepriimtinas – gi gyvent gerai norisi čia ir dabar. Visgi, ne tik laikui bėgant įgusi tvarkytis su pinigais, bet ir tas laikas prabėgs greičiau, negu esi pratęs galvot, kai mintyje turi pinigus.
Galiausiai, susitvarkius ir išmokus savo biudžete rast pinigų tikslų pasiekimui susidursi su keliais labai paradoksaliais reiškiniais (apie juos rašėm čia). Vienas svarbiausių – imsi ieškot būdų, kaip gali uždirbt daugiau, kad savo tikslus pasiektum greičiau. Tiksliau, artėtum link jų kiek didesniais žingsniais. Čia gali praversti straipsnis apie 51 idėją, kaip užsidirbti papildomai. Svarbiausia, būti atviram galimybėms ir pirmiausia galvoti ne apie tai, kodėl to padaryti negali, o apie argumentus, kodėl ir kaip galėtum.
Iš praktikos tikrai žinai, jog apsisprendus taupyt (tam, kad pasiektum vieną ar kitą finansinį tikslą) neretai „nutinka gyvenimas“. Atsiranda nenumatytų išlaidų, gimtadienių, sugenda automobilis, skalbimo mašina ar pan. Ir sutaupyti pinigai kaipmat keliauja ten. Taip nenutiks, jeigu būsi tam pasiruošęs. Pinigai „juodai dienai“, „saugumo pagalvė“, „finansinis rezervas“ ar kitas pavadinimas – esmė nesikeičia. Jeigu turėsi atskirą kišenę pinigų, kuriuos naudosi minėtoms nenumatytoms išlaidoms, jie padės Tau neliesti tų, kuriuos skiri savo finansiniams tikslams pasiekti. Paprastai rekomenduojama turėti 3-6 mėn. atlyginimo dydžio rezervą. Suskaičiuok, kokia suma tai būtų konkrečiu Tavo atveju.
Pavyzdžiui, jeigu uždirbi 1000 Eur/mėn., Tavo rezervas turėtų sudaryti 3000-6000 eurų (priklausomai nuo to, kiek šeimoje narių, kokios reguliarios būtinosios išlaidos, finansiniai įsipareigojimai ir kt.). Jeigu turi didesnių finansinių įsipareigojimų, esi vienintelis šeimos maitintojas ar pan., verta pagalvot ir apie draudimus netikėtiems atvejams, netekus darbingumo, patyrus rimtą traumą ar pan. Svarbiausia suprast, kad tokių lėšų paskirtis – neleisti mums nukrypt nuo tikslų.
Turimi finansiniai įsipareigojimai gali būti vienu iš veiksnių, trukdančių siekti finansinės gerovės, jeigu negebėsi jų išmintingai valdyt. Natūralu, kad turint skolų dalis pinigų keliauja jų padengimui ir nebelieka pakankamai pinigų subalansuotam biudžetui vesti. Jeigu turimi finansiniai įsipareigojimai sudaro nedidelę dalį visų išlaidų (tarkim, turi tik būsto paskolą), tada pakaks kartas nuo karto pasižiūrėt, kaip jai sekasi (apie būdus, kaip sumaniau valdyti tokias paskolas, pasakojam seminare „Ką apie būsto kreditus ir finansus turi žinoti Kiekvienas?“). Turint daugiau skolų, jų valdymui jau gali prireikt daugiau žinių. Straipsnį apie skolų valdymo metodus rasi čia. Svarbiausia gebėti tinkamai įvertint, ar turimi finansiniai įsipareigojimai yra optimalūs ir netrukdo siekti tikslų, o galbūt net gali padėt juos pasiekt greičiau.
Finansinių tikslų paprastai siekiam kaupdami jiems pinigus. Tačiau kaupiami ir nedirbdami pinigai nuvertėja. Todėl prasminga būtų juos įdarbint, kad tuo metu jie generuotų didesnius pinigus net ir tuomet, kai aktyviai nedirbam – kad jie dirbtų už mus. Tam reikia išmokti juos investuot. Investavimas kai kuriems gali atrodyt kaip sudėtingas pinigų valdymo etapas. Nors iš tikrųjų jis dažnu atveju tėra apipintas įvairiais klaidingas įvaizdžiais ir mitais. Tikriausiai būtent tai (ir žinoma, žinių trūkumas, nes mokykloje mūsų gi to nemokė) lemia, jog šiandien Lietuvoje investuoja vos 2 proc. šalies gyventojų. Prisijungti prie šios (gausėjančios), finansiškai raštingos ir išmintingai savo finansus valdančios žmonių grupės tikrai gali kiekvienas. Šiandien egzistuoja daugybė įrankių ir būdų, net ir visiškai „žaliems“: nuo su kaupimu susijusių finansinių produktų (draudimai, pensijų fondai) iki nesudėtingų P2P tarpusavio skolinimosi platformų ir, galiausiai, daugybės edukacinės medžiagos iš banko, kuriame turim sąskaitą, pasakojančios, kaip pradėti investuot savarankiškai.
Kai įgyvendinsi visus šiuos žingsnius, būtinai nuolat peržiūrėk, kaip sekasi darbuotis su kiekvienu iš jų toliau. Nuo vertybių (nes jos irgi keičiasi), finansinių tikslų (priklausomai nuo gyvenimo etapo, darbo ir gaunamų pajamų) iki reikalingo finansinio rezervo dydžio ir to, kaip sekasi Tavo skoloms ir investicijoms – ar nieko nereikia keisti, koreguoti, optimizuoti ir pan. Tą verta daryt kuo dažniau. Pastebėsi, jog ir koreguoti, regis, vis atsiranda ką. Tai bus geras ženklas, jog Tavo asmeninis planas veikia ir tobulėji, sėkmingai kuriesi savo finansinę nepriklausomybę.
