Ar esi girdėjęs apie reiškinį, kuomet, regis, visai MAŽAS POKYTIS netikėtai ir kardinaliai pakeičia viską aplinkui? Ne kartą savo akimis matėm, kaip daugybei žmonių tokiu tapo pats paprasčiausias sprendimas: turėti finansinį rezervą. Viskas prasideda nuo vienos idėjos ir paprastų žingsnių.
Vienas iš esminių dalykų, nuo kurių prasideda finansinis raštingumas yra taupymo svarbos suvokimas, o pirmieji žingsniai – finansinio rezervo kūrimas. Vis dėlto, nemažai daliai žmonių vien taupymo sąvoka kelia neigiamas emocijas, tarsi asocijuojasi su kažko atsisakymu, savęs, norų ar poreikių ribojimu. Kad neišsigąstum, iš karto mėginam perfrazuoti: reikia turėti pinigų juodai dienai. Tokių būna pas visus, sutinki? Bėda tik ta, kad kartais „juoda diena“ gali užsitęst net kelis mėnesius. Ir visus juos reikės mokėt už butą, telefoną, taisyt automobilį, nusipirkt maisto ir panašiai.
Argi ne puikiai jaustumeisi, jeigu, žinotum, kad, tarkim, netekus darbo, turi pinigų visiškai įprastai gyventi 6 ar 12 mėnesių? Ar tada patirtum tiek streso, kiek neturint ir darbo, ir tokių santaupų? Ar skubėtum priimt beveik bet kokį darbo pasiūlymą, jeigu žinotum, jog turi pakankamai pinigų išgyvent dar kurį laiką? Finansinio rezervo turėjimas pirmiausia ir reikalingas tam, kad jaustumeisi saugiai ir tvirtai, ramiai, nestresuotum, kad niekas negalėtų manipuliuoti Tavo sprendimais dėl finansinių priežasčių. Sukaupti pinigai suteikia laisvę. Pirmiausia, laisvę pasirinkti. Turėti erdvės priimti racionalius sprendimus, kuriems įtakos nedaro finansiniai motyvai. Nejausti streso. Jaustis stabiliai, tvirtai.
Kita labai svarbi priežastis, kodėl verta turėt rezervą yra pats taupymo (ar reguliaraus pinigų atsidėjimo), įpročio ugdymas. Jeigu išmoksi kaskart gavus algą atsidėt tam tikrą sumą pinigų į savo finansinio rezervo kišenę, tikėtina, netrukus pastabėsi, jog gali atsidėti ir šiek tiek daugiau (čia paprasčiausiai suveikia dėsnis „apetitas ateina bevalgant“) ir formuojasi elementarus įprotis, dėl kurio veiksmas netrukus tampa „automatiniu“ ir nebereikalauja daug pastangų. Vadinasi, laikui bėgant tampi ne tik vis labiau įgudusiu taupytoju, bet ir imi suprast, jog seniai turėtos svajonės nuvykt į tolimą kelionę ar atsinaujint automobilį nebeatrodo tokios jau nerealios, tolimos. Imi galvoti, ką dar su sutaupytais pinigais galėtum padaryt.
Įdomiausia, kad kuo geriau Tau seksis taupyti, tuo sąmoningesnius finansinius sprendimus imsi priiminėti. Nuėjus į parduotuvę būsi mažiau impulsyvus, pastebėsi, jog save drausmini ir atsisakai nebūtinų pirkinių, o perki tik tai, kas iš tiesų reikalinga ir kelia Tau džiaugsmą. Sąmoningumas ir vykstantis mąstymo pokytis dažną paskatina daugiau domėtis finansiniu raštingumu ir pinigų temomis bendrai. Pradedam ieškot naudingų programėlių, palengvinančių taupymą/ pinigų atsidėjimą/ kaupimą, imam galvoti, kaip galim atsidėti daugiau – t.y. kaip galim uždirbti daugiau ir kam mums to reikia. Imam skaityti straipsnius, atrandam knygas (kelias rekomenduojamas paliekam čia), keičiam savo nuostatas apie pinigus, galimybes. Pajučiam, kad net ambicingi finansiniai tikslai nėra nepasiekiami, kai turim šiek tiek disciplinos. Suprantam, kad galimybes kuriam patys ir tikrai galim turėti jų tiek, kiek nuspręsim.
Jeigu iki čia nukeliausi, aiškiai suprasi, jog vien gulėdami kojinėje pinigai tampa neefektyvūs, nuvertėja. Vadinasi, juos reikia įdarbinti, kad turimi pinigai uždirbtų naujus pinigus. Gal tai bus nuosavas verslas, o jeigu nesi verslus žmogus arba dar neturi idėjos, gal pradėsi domėtis investavimu (knygų apie investavimą pradedantiesiems sąrašą rasi čia), nekilnojamu turtu, indėliais banke, auksu, tarpusavio skolinimosi platformomis (daugiau – čia) ar panašiai. Bet kuriuo atveju pamatysi, kaip pamažu transformuojasi Tavo gyvenimas. Ne tik patirsi mažiau streso, jausiesi saugiai ir užtikrintai dėl savo ateities, turėsi svajonių ir finansinių tikslų, pasitikėjimo, nes Tau vis geriau seksis juos pasiekti, bet ir idėjų, įkvėpimo veikti, kurti savo gerovę.
Gi žinai, kad net iš pažiūros dideli darbai prasideda nuo mažų ir paprastų žingsnių, kurie ilguoju laikotarpiu sukuria reikšmingą pokytį. Priimk sprendimą jaustis gerai dėl savo finansų ir netrukus pastebėsi, kaip keičiasi Tavo gyvenimas.
Kad Tau nenutiktų tai, kas dažniausiai nutinka žmonėms, susiduriantiems su finansine edukacija pirmuosius kartus, tur ne tik sukaupt žinių, bet ir nedelsiant imtis veiksmų, pritaikyt jas praktiškai. Taip taip – pasiruošk pradėti kurti savo finansinį rezervą DABAR!
1) Susiskaičiuok, kokio dydžio bus Tavo finansinis rezervas. Įprastai rekomenduojama turėt bent 3-6 mėn. atlyginimų dydžio rezervą. Jeigu turi didesnių finansinių įsipareigojimų, tarkim, išlaikai kelių asmenų šeimą, turi būsto paskolą ar kt., jis turėtų būti didesnis. Kokią sumą sudarys jūsų 3-6 mėn. atlyginimai? Suskaičiuok intervalą. Pagal savo poreikius įvertink, kokia suma tame intervale leistų Tau jaustis saugiai ir pragyventi nutekus pajamų. Tą sumą užsirašyk ant popieriaus. Tai bus tikslas.
Pavyzdžiui, jeigu uždirbi 1000 Eur/mėn., Tavo finansinis rezervas atitinkamai turėtų būti bent 3000-6000 Eur. Būtent tiek pinigų turi turėt pasidėjęs nenumatytiems atvejams įprasta, lengvai prieinama forma.
2) Apgalvok, kaip jį pradėsi kaupti. Tai gali būti 10% (ar bet kokia didesnė suma, pagal galimybes) nuo kiekvieno atlyginimo į atskirą sąskaitą, vokelį ar pan. Kiek yra (bent) 10% nuo Tavo mėnesio algos/pajamų? Gausi konkrečią sumą. Tai bus tas mažas žingsnelis, įprotis, disciplina.
Pavyzdžiui, toliau žiūrim į scenarijų, kad uždirbi 1000 Eur/mėn. Tada 10% nuo 1000 eurų yra 100 Eur. Tiek turėtų kas mėnesį atsidėti 1000 eurų uždirbantis žmogus.
3) Susidėliok sistemą, kaip kaupsi. Geriausia, jeigu numatytą sumą taupymui atsidėsi į šalį vos gavus algą. Atsidėk ne vėliau, ne nuo to, kas liks, apmokėjus sąskaitas, mėnesio gale ar pan. Ne komunalinių paslaugų tiekėjams, prekybininkams ar dar kam, o SAU. Taip pirma sumokėsim SAU. Kitas svarbus dalykas – turi pasiskaičiuot, kiek laiko reikės kaupti; t.y. kada pasieksi savo tikslą (sumą, kurią sudaro 3-6 mėn. atlyginimo dydžio rezervas). Žinosi tiksliai: kiek turi kas mėnesį atsidėt ir kiek laiko turėsi tą daryti, kol pasieksi tikslą.
Pavyzdžiui, 1000 eurų uždirbantis žmogus, kas mėnesį atsidedantis po 100 Eur, ir norintis sukaupti:
3000 eurų – turės po 100 eurų atsidėti 30 mėnesių (arba 2,5 metų)
6000 eurų – turės po 100 eurų atsidėti 60 mėnesių (arba 5 metus)
Ir dabar STOP, svarbus momentas. Jeigu čia išpūtei akis ir galvoji, kad laikotarpis tooooks ilgas (o ir suma atsidėjimui nemaža), kad visas noras kaupti iškart išgaravo… susiimk. Laikas bėga greičiau, negu norėtum – gi žinai. 2,5 metų kaupimo tėra 30 mėnesių. Arba 30 algų, arba 30 kartų. Ir jau turi šiokį tokį stabilumą. Turi laisvę. Nori daugiau – atsidėsi dar daugiau. O greičiausiai ir atsidėsi, nes po kažkelinto mėnesio pamatysi, kad tikrai ne taip jau ir baisu ir tada įsijungs visa ta įvykių virtinė, apie kurią rašėm aukščiau. (TIK čia mes nekalbam apie atvejį, kai gyveni nu algos iki algos ir mėnesio gale vis pritrūksta. Su tuo galima nesunkiai susitvarkyt. Bet tam reikės atskiro įrašo. Žodžiu, jeigu jaučti, kad gyveni normaliai, per daug nesispaudi, tikrai galėsi šitą uždavinį įgyvendint.) Kvėpuok. Viskas Tau TIKRAI PAVYKS.
4) Nuosekliai laikykis plano. Svarbi taisyklė: kad ir kas nutiktų, tie pinigai, kuriuos kaupi/ sukaupei turi būti neliečiami. Jie skirti išimtinai nenumatytiems atvejams, taip vadinamai „juodai dienai“ (darbo, artimojo netektis, didžiulės netikėtos išlaidos ir pan.). Beje, pavasario išpardavimas ar labai gera akcija nėra nenumatytas atvejis.
5) Nuolat peržiūrėk biudžetą. Apie biudžeto valdymo būdus esame rašę čia. Finansų peržiūrėjimas galioja ir kalbant apie finansinį rezervą. Finansinės pagalvės esmė – ji visuomet turi išlikti tokio paties dydžio, proporcingo mūsų atlyginimams. Jeigu „netyčia“ sukaupus (ar dar nebaigus kaupti) paėmei dalį pinigų – turi juos tučtuojau grąžint atgal. Jeigu gaunamas atlygis (o sykiu pas dažną kažkaip ir išlaidos) paaugo – turi proporcingai padidinti rezervui skirtą sumą. Jeigu pastebi, jog į šalį gali atsidėt daugiau pinigų ir tikslą sukaupti finansinę pagalvę greičiau, turi pakoreguot kas mėnesį atsidedamas sumas atitinkamai. Svarbiausia – būt sąžiningu su savim. Ir PRADĖTI DABAR. O tada įsijungs visas tas stebuklingas mechanizmas, kurį aprašėm. Pažadam, nes savo kailiu patyrėm ne vienas.
Nėra žodžių, kurie pakankamai pabrėžtų esminę šio straipsnio mintį – finansinis saugumas turėtų būti bazinis kiekvieno žmogaus finansinis tikslas. O įrankis jam pasiekti – finansinis rezervas – gali tapti pirmuoju žingsniu į kur kas kokybiškesnį, stabilesnį ir laimingesnį gyvenimą. Nedelsk ir pradėk savo kelionę finansinės gerovės link DABAR!
