Biudžeto skirstymas – labai svarbus ir naudingas įrankis, kurio esmė grindžiama gaunamų pajamų skirstymu mūsų išlaidoms kokiu nors būdu. Anot vieno iš straipsnyje pristatomų metodų autoriaus, skirtumas tarp finansinės sėkmės ir nesėkmės priklauso nuo to, kaip gerai valdom savo pinigus. Todėl biudžeto skirstymas yra laikomas vienu iš bazinių žingsnių ir ritualų finansinės gerovės kūrimo link.
Apžvelkim tris biudžeto skirstymo būdus, nuo paties paprasčiausio iki sudėtingiausio:
Tai pats paprasčiausias biudžeto skirstymo būdas ar gal net lygis. Jo esmė sako, jog iš Tavo pajamų atėmus išlaidas turi gautis nulis. Štai taip paprastai. Tiesiog nulis. Kitaip tariant, turi pasiekt, kad gyventum pagal savo galimybes. Tai reiškia, jog mėnuo turi baigtis ir atlyginimo sulaukti turi be skolų, kurių niekaip negali grąžinti, nes mėnesio pabaigoje Tau vis šiek tiek pritrūksta, skoliniesi iš kredito kortelių ar artimųjų. Turi pasiekt nulį. Kaip?
Atsakant trumpai, pradžioje turi bent porą mėnesių sekti savo išlaidas, viską fiksuot (popieriuje, kompiuteryje, telefone ar pan.), kad tiksliai žinotum, kam ir kiek išleidi. Jeigu iš gautų pajamų atėmus planuojamas išlaidas (kurias jau žinai, nes sekei išlaidas kelis mėnesius) turi ne nulį, o sumą su minuso ženklu, imamiesi veiksmų, kurie, pirmiausia, padėtų kaip įmanoma labiau priartėt prie to nulio (taip, galvoji teisingai – rasti, kur sutaupyt ir/ar kaip daugiau uždirbt).
Nors atrodo paprastas, šis lygis pirmiausia reikalauja esminio dalyko – sekti savo išlaidas. Net jei tikrai žinai, jog pavyksta pasiekt nulį ar net atsidėt šiek tiek pinigų, ar tikrai žinai, kam tiksliai išleidi savo pinigus? Būtent šį iššūkį nulinės sumos biudžetas ir kviečia priimt. Tose eilutėse neretai galima aptikt netikėtų atradimų, galinčių pagreitint Tavo kelionę finansinių tikslų link.
Ši taisyklė remiasi metodu, kuomet visos gaunamos pajamos paskirstomos išlaidoms į tris dalis:
50 % poreikiams – į šitą kategoriją patenka visos būtinosios išlaidos: mokesčiams, sąskaitų apmokėjimui, transportui (kuras, viešojo transporto bilietai ir pan.), išlaidos maistui, kurį gaminiesi namuose ar užsisakai atvežt į namus ir pan.
30 % norams – čia keliauja visos kitos išlaidos, kurias skiri pramogoms, laisvalaikiui, hobiams, atostogoms, drabužiams, avalynei ir kitiems nebūtiniems pirkiniams, be kurių galėtum išgyvent. Išlaidos už maistą kavinėse, restoranuose taip pat keliauja į šitą krepšelį.
20 % taupymui ir investavimui – šiai kategorijai priskiriamos išlaidos, kurias skiri taupymui (finansinio rezervo kaupimas, kaupimas ateičiai per pensijų fondus, gyvybės draudimus, kitos investicijos). Svarbu pažymėt, jog investicijos į save (kursai, mokymai, konferencijos, kvalifikacijos kėlimo ir pan.) taip pat patenka į šitą kategoriją, nes, tikėtina, jog ilgalaikėje perspektyvoje tai gali padidinti Tavo kaip tam tikros srities specialisto vertę, sudaro prielaidas ateityje uždirbt daugiau.
Kaip įgyvendinti praktiškai?
Pirmiausia, visas gaunamas pajamas turi procentaliai paskirstyt į nurodytas kategorijas, susikaičiuojant sumas (ant lapo, telefone, Excel faile ar kt.). Taigi, imi savo atlygį (ir kitus pajamų šaltinius, jeigu jų turi ne vieną) ir susiskaičiuoji, kiek nuo to sumos yra 50, 30 ir 20 procentų.
Pavyzdžiui, jeigu uždirbi 1000 Eur, pinigus paskirstytum taip:
500 Eur – būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai, kuras, maistas, telefono sąskaita.
300 Eur – laisvalaikis, poilsis, drabužiai, koncertai, gimtadienio dovanos draugams.
200 Eur – finansinis rezervas, gyvybės draudimo įmoka, kursai, mokymai.
Tuomet gautas sumas griežtai skiri tik šioms išlaidų kategorijoms, atidžiai seki savo išlaidas ir stengiesi sutilpt į tas sumas.
Kitas būdas – visame pasaulyje žinomo autoriaus, verslininko ir lektoriaus, kalbančio apie finansinės gerovės kūrimą T. Harv Eker „6 stiklainių“ biudžeto skirstymo metodas, aprašytas jo bestseleryje „Milijonieriaus mąstymo paslaptys“. Metodo esmė labai panaši kaip ir praėjusio, tačiau, kaip gali atspėt, šiuo atveju pinigus skirstysi ne į tris, o į šešias dalis tam tikromis proporcijomis.
45-55% kasdienėms išlaidoms – vėlgi čia keliauja visos būtinosios išlaidos, tokios kaip nuoma, maistas, mokesčiai ir kt. Augant pajamoms paprastai šiai kategorijai skiriama išlaidų dalis turėtų mažėti (nors daugeliui nutinka priešingai).
10% edukacijai, tobulėjimui – mokymai, kursai, knygos ir pan. Šiame modelyje edukacijai atskira kategorija priskiriama vėlgi argumentuojant tuo, jog mokymasis irgi yra svarbi investicija, vėliau galinti generuoti didesnes pajamas. Investavus į save gali tikėtis ateityje uždirbt daugiau. Nėra geresnės investicijos, negu investicija į save – tą tvirtina visi milijonieriai.
10-15% finansinei laisvei (investavimui) – akcijos, investiciniai fondai, kaupiamieji/ investiciniai gyvybės draudimai, nekilnojamas turtas, kiti pasyvių pajamų šaltiniai ir investicijos. Nereikia išsigąst, jeigu šiandien šita sritis atrodo labai tolima; ją TIKRAI gali prisijaukinti. Yra pinigų įdarbinimo būdų, puikiai tinkančių pradedantiesiems, net turintiems nedideles sumas. Visgi, būtent ši kategorija padės užsitikrint, kad turėtum pinigų ne tik dabar, bet ir ateityje. Vaizdžiai tariant, būtent ši sąskaita padės Tau ateityje tapti turtingesniu. Tiesa, tai suponuoja, jog turint tokią sąskaitą negali pinigų joje tiesiog laikyti. Juos turi įdarbint. Tam reikės įgauti šiek tiek žinių, jeigu iki šiol niekada to nedarei. Bet juk akivaizdu, kad turi daryti tai, ko iki šiol nedarei, kad turėtum tai, ko iki šiol neturėjai.
10% pramogoms – išlaidos savo ir šeimos laisvalaikiui, hobiams ir kitiems savęs palepinimo pirkiniams. Kad uždirbti pinigai Tave džiugintų, norėtum uždirbt daugiau, tokią kategoriją turėti yra labai svarbu. Be to, kai turi vieną sąskaitą, iš kurios apmoki VISAS išlaidas, dažnai panorėjus kokio nors dalyko save stabdai; žinai, kad yra daugybė sąskaitų, kurias turėsi apmokėt, todėl savo norams dažnai tari „tam nėra pinigų“. Tuo tarpu turint aiškiai apibrėžtą sumą žinosi, kad ir kiek tiksliai tų pinigų YRA. Tiesa, lyginant su ankstesniu metodu, šiame pramogoms yra skiriama mažiau pinigų. Dalis jų nukeliauja naujoms kategorijoms.
10% ilgalaikiam taupymui – didesni pirkiniai (nuosavas būstas, automobilis ir pan.), atostogos, finansinis rezervas, netikėtos medicininės, automobilio taisymo išlaidos ir pan. Jeigu neturi susitaupęs pinigų tokiai kategorijai, ištikus netikėtoms išlaidoms jos smarkiai kerta per kišenę, turi save ribot, „susiveržt diržus“ ar pan. Tuo tarpu turint pinigų tokiai kategorijai, ne tik nebaisu, jog mašinos remontas kainuos brangiai, bet ir pamačius paskutinės minutės pasiūlymą išsvajotoms atostogoms, galėsi tiesiog susikraut lagaminus ir keliaut. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyt, jog dešimties procentų viskam nepakaks. Ypatingai jeigu esi jauno amžiaus. Juk dabar reikia ir būsto, ir automobilio, ir atostogų, ir sergi… Bet išmėginus šį būdą suprasi, kad visa tai pasiekt įmanoma. Be to, jeigu sieki sutaupyt itin dideliems pirkiniams (tarkim, pradinis įnašas būstui, 2-3 metus galim nuspręst šiai kategorijai skirti didesnę pajamų dalį, taip kiek sumažindami kitoms tenkančią dalį). Pasiekus tikslą svarbu stengtis grįžt į vėžes ir toliau vest subalansuotą biudžetą.
5% davimui – dovanojimas, aukojimas, labdaros organizacijos ir pan. Klestėjimo mąstysenos vienas iš svarbių elementų, kuriuo vadovaujasi pasiturintys žmonės, yra tikėjimas, jog kiekvienas turim grąžint duoklę visuomenei, kaip padėką už tai, ką turim, ir dalintis savo gerove su kitais. Dovanas artimiesiems irgi perkamos iš šitos sąskaitos. Gi dovanot ir džiugint kitus taip faina. Be to, ilgesnį laiką kaupiant pinigus šioje sąskaitoje liausiesi nerimaut, kad „gruodį ne tik šventės, bet ir dar trys gimtadieniai“, esi pakviestas į draugų vestuves ar pan.
Čia gali įvest savo atlyginimą ir sužinot, kiek pinigų kuriam stiklainiui reikės skirt mūsų konkrečiu atveju: https://jarscalc.thefirstit.com/
Įvesdamas skirtingas sumas pamatysi, jog kuo daugiau uždirbi, tuo labiau auga kiekvienai kategorijai skirtos išlaidos. Skirstymas smagus ir dėl to, kad labai aiškiai jauti savo uždarbio progresą – artėji ne tik link finansinės laisvės, bet ir daugiau tobulėji, dovanoji, pramogauji – nes gi daugiau uždirbi. Be to, paprastai augant pajamoms (jeigu esi finansiškai išprusęs), mažėja būtinosioms išlaidoms skiriama dalis. Tai dar padidina kategorijų krepšelius.
Galiausiai, pajamų skirstymas puikus tuo, jog žinai, kad pasibaigus tam tikrai kategorijai skirtai pinigų sumai negali liesti kitai kategorijai skirtų pinigų jokiais būdais. Tai padeda ugdyt discipliną, kuri labai svarbi norint pasiekti ilgalaikius finansinius tikslus.
Rekomenduojama naudoti atskiras sąskaitas ir vos gavus algą reikiamas sumas iš karto pervest į tas sąskaitas. Tavo bankas, kuriam turi sąskaitą, neabejotinai gali suteikt galimybę turėti kelias sąskaitas, jas atsidaryt paprastai galima internetu. Sąskaitas galima pavadint norimu pavadinimu (tarkime „Mokesčiai“, „Pramogos“, „Svajonės“ ir pan.), todėl niekada nepasimesi, kuri „kišenė“ kam skirta.
Jeigu šeimoje biudžetą valdot bendrai, tarkim, visus abiejų partnerių pinigus dedat „į bendrą katilą“, galima atsidaryt bendrą sąskaitą ir ja naudotis kartu, turėt kelias mokėjimo korteles vienai sąskaitai, iš jos atlikt pavedimus ir kt. Tuomet iš tos bendros sąskaitos taip pat atitinkamai visus pinigus proporcingai paskirstom nurodytoms kategorijoms.
Jeigu gaunam atlygį ar jo dalį grynais, galim naudoti vokelius, stiklainius ar kt. Kai visi pinigai bus skirtingose „kišenėse“, bus lengviau nuolat sekti, kiek pinigų kam turim, kiek jų liko ir dar galim išleist.
Tikrai gali nutikt taip, jog tam tikriems pirkiniams reikės didesnių išlaidų, kurios viršija tai išlaidų kategorijai skirtą sumą (ypač pradžioje). Tarkim, nori įsigyt naują išmanų televizorių, kainuojantį 800 eurų. Tokiu atveju reikėtų padalinti šią sumą dalimis ir kas mėnesį atsidėti dalį šiai kategorijai skirtų pinigų į šalį (iš išlaidų „norams“ ar „pramogoms“ kategorijos), kol sukaupsi visą reikiamą sumą. Tuomet įsigyji daiktą neviršydamas kategorijai skirtų išlaidų sumos. Arba galvoji, kaip gali atsisakyt kažko iš kategorijos ir įsigyt iš karto/ greičiau (priklausomai nuo sumos).
Tiesa, gali būti, jog koks nors daiktas yra būtinoji išlaida, tačiau ji – nebuvo numatyta. Tarkim, sugedo mūsų automobilis. Remonto darbų sąmata gali būt įspūdinga. Kur imti pinigų tuomet? Kai naudojiesi 50-30-20 taisykle biudžetui skirstyti, rekomenduojama iš būtinųjų išlaidų krepšelio dalį pinigų atsidėt į šalį ir kaupt juos būtent tokiems nenumatytiems atvejams. Sugesti gali ir skalbimo mašina, galbūt reikės skubaus vizito pas daktarą ir vaistų ar kt. Pasiruošus netikėtumams jie bus nebaisūs ir padės tvarkingai leisti pinigus. Tiesa, skirstant pinigus į 6 dalis jau turėsi tam skirtą atskirą sąskaitą, kuri padės tokiais atvejais.
Taip pat svarbu atkreipt dėmesį, jog būtina ieškoti būdų, kaip galėtum sutaupyti ten, kur išleidi daugiau, negu reikia. Galbūt susumavus visas būtinasias išlaidas pastebi, kad jos sudaro ne 50%, o 60%? Kaip elgtis tuomet – juk, regis, griūva visas planas. O iš tiesų turi suprast, jog būtent toks yra tvarus pinigų skirstymas. Galbūt itin daug moki už būstą ir vertėtų pagalvot apie kiek pigesnį? O gal daug sumoki už komunalinius mokesčius ir tereikia persikraustyt į naujesnės statybos butą su tokia pat nuoma, kad kas mėnesį sutaupytum 50 eurų? Ar tikrai naudojiesi sporto klubu, už kurio narystę moki kas mėnesį? Ar Tau būtina turėti ir Netflix, ir Spotify, ir Audiable prenumeratas? Gal gali kažko atsisakyt? Kas mėnesį skyrus tuos pinigus, kad ir nenumatytoms išlaidoms, sukauptum nemažas sumas ir galėtum būti ramus, kad sugedus automobiliui nebereikės dvi savaites valgyt vien kruopų.
Galiausiai, kad klestėtum ir progresuotum, nereikėtų visko vien atsisakyt, ribot save, būtina ieškoti būdų, kaip padidinti kiekvienai kategorijai skirtų išlaidų krepšelius. Juk nori gyvent erdvesniame bute, vairuot geresnę mašiną, valgyt skanesnį maistą, daugiau pramogaut, keliaut ir tt. Taigi, svarbu ieškot būdų, kaip gali papildomai uždirbt. Galbūt dar neteko prašyt savo viršininko pakelt atlyginimą? O gal turi kokį hobį, kuris padėtų prisidurti papildomų pinigų? Svarbu ieškoti!
Kiekvienam žmogui pagal jo asmenines savybes ir gyvenimo būdą, tikslus visuomet tiks vis kitas būdas. Kaip sakoma, nepabandęs – nežinosi.
Anot finansų ekspertų, pranašiausias yra 6 stiklainių metodas, nes susideda iš daugybės svarbių dalių. Tiesa, dėl to jį įgyvendint gali būti kiek sudėtingiau.
Jeigu tik iki šiol niekuomet neskirstei savo biudžeto, pradėk, kaip sakoma, dramblį valgyti mažais kąsneliais – po gabaliuką. Išmoki gyventi pagal galimybes, sekt biudžetą, vėliau – dalinti ir sutilpti trijų kategorijų išlaidose, galiausiai – pereit prie šešių. Svarbiausia – pradėti ir tikėti, jog tikrai pavyks.
