Jeigu su mumis draugaujat ilgėliau, jau tikrai žinot – esam gyvas pavyzdys to, kad apie asmeninius finansus ir jų subtilybes mokytis galima įvairiais būdais ir formomis. Todėl šį kartą jums atrinkom ir angliškai suprantančius skaitytojus kviečiam pasiklausyti įsimintiniausių pranešimų iš lūpų išskirtinių TED Talks ekspertų, pranešėjų, kurie dalinasi mokslinių tyrimų įžvalgomis ir įtraukiančiomis asmeninėmis istorijomis pinigų ir finansų valdymo temomis.
Visuomenėje vyrauja tikėjimas, kad turtingesni žmonės dažniausiai būna piktesni, tarsi blogesni, o jų asmenybės – siaubingos. Esat girdėję sakant, kad kaimo ar nepasiturintys žmonės visuomet būna nuoširdesni, atviresni, geresni, lyginant su turčiais ar miesčionimis? Taigi, savo pranešime socialinis psichologas Paul Piff pristato daugybės mokslinių tyrimų įžvalgas, kurios šį faktą… Patvirtina.
Kaip pasikeičia elgesys žmonių, kurie laiko save pasiturinčiais? Ar žaidžiant Monopolį laimintieji elgiasi kitaip, lyginant su pralaiminčiais? Ar kuo daugiau uždirba žmogus, tuo mažiau jis atseikėja dalinimuisi su kitais? Ar turintys daugiau pinigų labiau linkę sukčiauti, meluoti derybose, kad gautų daugiau pinigų? Ar brangesnių automobilių vairuotojai rečiau perėjoje praleidžia pėsčiuosius, lyginant su pigesnius automobilius vairuojančiais? Jau turim tyrimų, kurie atsako į visus šiuos klausimus.
Blogiausia, kad tai turi įtakos įvairiems kur kas didesnio masto socialiniams reiškiniams, kadangi glaudžiai siejasi su pasitikėjimu savimi, savivoka ir socialine nelygybe, kuri nuolat auga visame pasaulyje ir regis yra neišvengiama. Visgi, galim padaryti kelis labai paprastus dalykus, kad užkirstume tam kelią. Nuostabu, kad itin mažas pokytis gali paskatinti visuomenių progresą ir ekonominį klestėjimą. Koks, sužinosit pasižiūrėję pranešimą.
Ekonomikos profesorius ir ekonominio elgesio tyrinėtojas Keith Chen klausia, kodėl panašaus ekonominio išsivystymo valstybių visuomenės su panašiomis institucijomis demonstruoja labai skirtingus taupymo įpročius. Šį klausimą daugybę metų tyrinėjo įvairūs ekonomistai ir sociologai. Bet ko jie gali pasimokyti iš lingvistų?
Ekonomikos profesorius ir ekonominio elgesio tyrinėtojas Keith Chen teigia, kad kalba, kurią naudojam, gali būti vienas iš veiksnių, trukdančių mums tapti turtingais. Tam tikros valstybės kalboje esantys arba nesantys išsireiškimai apie ateitį koreliuoja su gyventojų santaupų dydžiais.
Anot pranešėjo, net labai subtilūs skirtumai gramatikos taisyklėse gali būti viena iš priežasčių, kodėl, tarkim, JAV gyventojams sunkiau sekasi taupyti, lyginant su kitomis šalimis, kurios turi galimybę ateities dalykus nusakyti esamuoju laiku. Plačiau apie tai ir praktinius, mokslininkų ištirtus pavyzdžius, sakinius, kurie gali padėti mums klestėti – pranešime.
Dažnai sakoma, jog „laimės už pinigus nenusipirksi“. Tačiau pranešėjas Michael Norton tvirtina, kad tai netiesa ir dalinasi įspūdingo tyrimo išvadomis, kuriame teigia, jog (ir pasako, kaip) už pinigus iš tiesų galim nusipirkti laimės.
Siūlomas laimės receptas itin paprastas ir, geriausia, pritaikomas ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbe, siekiant geresnių darbuotojų ar sporto komandų rezultatų. „Jeigu pinigai Tavęs nedaro laimingu, tai todėl, kad leidi juos neteisingai.“
O kaip leisti teisingai, kad būtume laimingesni – pasiklausykit. Nenorim sugadint atradimo smagumo.
Ar mūsų atlyginimas iš tikrųjų atspindi, kiek esame verti? Greičiausiai ne. Dažniausiai gaunam tiek, kiek mūsų vadovai/klientai mano, kad esam verti. Casey Brown diskutuoja, ką turim daryti, kad uždirbtume tiek, kiek iš tikrųjų esam verti.
Ypač dažnai su šia problema susiduria moterys. Kalbant apie atlygį lyčių nelygybė daugelyje šalių egzistuoja ir yra ženkli (vyrų ir moterų atlygis gali skirtis apie 20% ). Joms sunkiau sekasi komunikuoti savo vertę. Paprastai, temai pasisukus šia kryptimi, jos linkusios save nuvertinti, sako, „negaliu savęs vertinti“, „tegul mano darbo rezultatai kalba už mane“ ir pan. Pažįstama situacija? Tuomet kviečiam pasiklausyti pranešėjos, kuri dalinasi asmeninėmis istorijomis, galinčiomis padėti geriau iškomunikuoti savo vertę ir gauti už turimus įgūdžius, patirtį ir atliktus darbus tinkamą atlygį.
„Niekas niekada nemokės Tau tiek, kiek esi vertas. Mokės tik tiek, kiek mano, kad esi vertas. Ir Tu kontroliuoji tai, ką kiti apie tave mano.“,- tvirtina pranešėja. Kitaip tariant, apie savo atlygį sveika galvoti kaip apie piniginę savivertės išraišką arba tai, ką patys galvojam apie save. Kitu atveju, ją mums nustatys kiti. Apie viską išsamiau ir paprasta, bet veiksminga formulė – pranešime.
Tai – labai smagus ir naudingas pranešimas tiems, kurie nori iš arčiau susipažinti su vienu iš populiariausių pinigų ateities scenarijų – kriptovaliutomis.
Savo pranešimą Neha Narula pradeda iš pažiūros absurdiška istorija apie ankstyvuosius yap‘ų pinigus. Itin koncentruotai prabėgdama pinigų istorijos svarbiausius momentus auksą, bankus ir pabrėždama esminę pinigų kaip visuomenės susitarimo idėją, vėliau jų skaitmenizavimą, išryškina esmines problemas, kurias tai išsprendė ir uždavinius, su kuriais dar turim susitvarkyti.
Klausantis pranešimo susidaro įspūdis, kad tai yra vienas labiausiai vykusių bandymų itin paprastai paaiškinti pinigų decentralizacijos idėją, kriptografijos, Blockchain technologijos ir kriptovaliutų veikimo principus, esmę ir naudas, kelią, kurį tai dar turi nueiti ir problemas, kurias dar reikia išspręsti. Įdomu, kad pranešimas įrašytas dar 2016 metais, bet jo idėjos šiandien vis dar tiek pat aktualios.
