STRAIPSNIS

Jei norite gyventi geriau, pamirškite taupymą – pasirūpinti finansine ateitimi padės kiti metodai

Finansinis raštingumas Lietuvoje – vienas iš prasčiausių Europoje. Lietuvos banko šiemet užsakytas tyrimas parodė, kad net 63 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų asmeninė finansinė gerovė priklauso ne nuo jų pačių, bet nuo išorinių veiksnių: ekonomikos ir Vyriausybės sprendimų. O 2023 metais atliktoje apklausoje net 42 proc. apklaustųjų nurodė, kad per pastaruosius metus jų pajamos bent kartą nepadengė asmeninių pragyvenimo išlaidų. Tiesa, Lietuvoje atsiranda vis daugiau finansinio švietimo šaltinių ir situacija pamažu gerėja.

Koją pakiša finansinio švietimo trūkumas mokyklose

„ Nors švietimo programoje turime matematikos, chemijos, fizikos, dailės ar muzikos pagrindus, finansinis švietimas, kurio reikia absoliučiai visiems, įtrauktas nėra. To niekada neturėjo ir vyresnių kartų atstovai, todėl natūralu, kad ir jie neskatina jaunesnių kartų šviestis finansų klausimu. Daugelis kalba apie „taupymą“ ir „atsidėjimą juodai dienai“, bet tai – Sovietų Sąjungos ir 2008 krizės traumos, o ne finansinis švietimas ir tėvai savo atžalų apie investavimą ir finansinį planavimą daugiau nemoko.“, – sako Indrė Dobrovolskė, „M Capital“ vadovė.

Tėvai nemotyvuoja, mokyklose apie tai nekalbama, o mokytis savarankiškai ranka dažniausiai nekyla. Nėra jokios paslapties, kad knygomis apie ekonomiką susidomi nedaugelis. Jos – sudėtingos, dažnai nuobodžios ir neatitinka didėjančio poreikio interaktyviai ir paprastai informacijai. Todėl net ir užsienyje švietimas, įskaitant finansinį raštingumą, pamažu keičiasi.

Finansinį švietimą reikėtų taikyti prie šiuolaikinių tendencijų

Šiais laikais daugybės dalykų galima išmokti tiesiog žiūrint „YouTube“ ar skaitant įrašus įvairiuose tinklaraščiuose bei socialiniuose tinkluose. Anglų kalba ir Amerikos rinkai pritaikytų tokio tipo finansinio raštingumo resursų – pilna. „The Plain Bagel“, „The Money Guy“, „Morning Brew“, „The Financial Diet“ ir daugybė kitų „YouTube“ ar „TikTok“ kanalų bei tinklaraščių šviečia žmones apie finansus jau daugybę metų.

Lietuvoje situacija yra kiek prastesnė. Kurį laiką turėjome tik Nerijų Mačiulį, Žygimantą Mauricą ir Aleksandrą Izgorodiną. Visi jie – bankiniai ekonomistai, kuriais dalis lietuvių yra linkę pasitikėti kiek mažiau dėl 2008 metų krizės metu kritusio pasitikėjimo bankais ir visais su šiomis institucijomis susijusiais žmonėmis.

Tačiau būtent šie žmonės pradėjo kelti finansų ir finansinio raštingumo temas į socialinius tinklus. Na, o aktyviau bandyti atrasti balansą tarp paprasto žmogaus ir sudėtingų finansų valdymo taisyklių ar ekonominių principų Lietuvoje vieni pirmųjų pradėjo draudimo konsultantų bendrovės „M Capital“ specialistai, kurie apie finansus pradėjo kalbėti žymiai paprasčiau ir dažnai tam naudoja šiais laikais labiau priimtinas ir kasdien naudojamas medijas: „YouTube“, „TikTok“, „Facebook“ ar „Instagram“.

„M Capital“ jau daugybę metų paprastais terminais paaiškina kasdienius dalykus, tokius kaip būsto paskolos, kylančios palūkanų normos, vaiko finansų planavimas ar kt., tačiau taip pat gilinasi ir į sudėtingesnes temas: ETF, obligacijas ar žaliavų kainų svyravimus. Tokius dalykus, net ir skaitant savarankiškai, suprasti gali būti be galo sunku paprasčiausiai dėl bazinių žinių trūkumo, tačiau šios įmonės konsultantai pateikia „jau sukramtytą“ informaciją, kurią suprasti galima net ir neturint bazinių žinių, kadangi siekiama paaiškinti kiekvieną sąvoką ar galimą neaiškumą.

Kartais tokio tipo finansinio švietimo turinio kūrėjai gauna kritikos dėl pernelyg paviršutiniškos ir paprastos medžiagos, esą, pernelyg vengiama terminologija ar gilesnės analizės, tačiau šio turinio poveikį Lietuvoje vertinti dar per anksti. Na, o kaip rodo pavyzdžiai užsienyje, tokie švietimo būdai dažnai tampa puikiu pirmu žingsniu rimtos finansinės savišvietos link ir tuomet jau dažnai pradedama ieškoti įvairių finansinių bei ekonominių knygų, pradedama rimčiau suprasti apie ką kalba ekonomistai, pradedamos sekti naujienos.

Finansų nuomonės formuotojų vis daugiau ir Lietuvoje

Tad nieko nuostabaus, kad Lietuvoje auga ne tik poreikis finansų nuomonės formuotojams, bet ir jų „pasiūla“. Vis dažniau apie finansinį raštingumą bei ekonomiką paprastais terminais komunikuoti pasiryžę ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ar ekonomistas bei Ministrės Pirmininkės patarėjas Raimondas Kuodis.

Pastebimas ir įvairiausių finansinio švietimo projektų užgimimas: finansų ekspertės Jekaterina Govina ir Rena Saribekian pradėjo savo finansinio švietimo moterims projektą „Inwest“, šiais laikais jau turime atskiras asmeninių finansų skiltis naujienų portaluose su tokiomis rubrikomis kaip „Lukas investuoja“, taip pat daugybė žmonių seka ir Tautvydo Marčiulaičio „Lėtas Pelnas“ tinklaraštį, „Finansų Gidė“ tinklaraštį „Facebook“ tinkle ir daugybę kitų.

Tai – labai džiugi tendencija. Pradedame turėti nuomonės formuotojų, kalbančių ne tik apie bendrą ekonominę situaciją pasaulyje, bet ir aiškinančių apie būsto kreditus, įvairias investavimo platformas, pačius investavimo principus ir tai leidžia žmonėms turėti prieigą prie kokybiško ir lengvai suprantamo finansinio švietimo be didelių pastangų. Šiai tendencijai tęsiantis, per artimiausius 10 metų pagal finansinio raštingumo lygį beveik neabejotinai pasivysime likusią Europą, o finansų valdymo ar ekonomikos pagrindų išmokti „TikToke“ taps įprasta.

Tiesa, daugėjant finansų nuomonės formuotojų, reikėtų aklai jais nepasitikėti ir turėti tam tikrą filtrą:

●      Venkite bet kokių nuomonių formuotojų, kurie siūlo būdus praturėti greitai arba tų, kurie „garantuoja“ grąžą – to daryti negalima pagal Lietuvos Banko įstatymus, be to, garantuoti sėkmės investuojant yra apskritai tiesiog neįmanoma.
●      Patikrinkite jų įrašus ar kitą pateiktą medžiagą, kuria jie dalinosi anksčiau. Praėjus laikui, galima matyti, ar jų prognozės ir pamąstymai buvo teisingi, o pagal tai galima spręsti ir esamo turinio kokybę.
●      Ieškokite nuomonių formuotojo, kurio stilius jums patinka labiau. Dalis finansų nuomonių formuotojų komunikuoja itin oficialiai ir dažnai – kiek sunkiau suprantamu stiliumi, tačiau jie dalinasi labiau pažengusiems investuotojams tinkama informacija. Kiti – dalinasi visiškai bazinėmis finansų žiniomis, tai daro naudodami buitinę kalbą. Tad pasirinkite nuomonių formuotojus pagal savo mėgstamą komunikacijos stilių ir finansinio išprusimo lygį.

Tau gali patikti

Vadovavimą M Capital perima įmonės akcininkė Milana Jonikienė
GPM lengvatos panaikinimas ir investicinė sąskaita: ką svarbu žinoti norintiems susigrąžinti iki 3000 eur?
„M Capital“ atskiria savo veiklas ir pristato finansinių konsultacijų įmonę „Finante“
Gyvybės draudimo tarpininkės „M Capital“ vadovė: tikri visuomet galime būti tik dėl vienintelio dalyko