Žmogiškųjų išteklių agentūros „Achievers“ duomenimis, net 52 proc. darbuotojų 2021 metais ieškojo naujo darbo, panašius duomenis ir Lietuvoje pateikia socialinis tinklas „LinkedIn“. Ekspertai teigia, kad ši tendencija nekinta ir šiemet, o ypač dažnai naujo darbo ieško žmonės iki 30 metų. Visgi tam reikia tinkamai pasiruošti, kadangi, „M Capital“ regiono vadovo ir „Karjera’UP“ konferencijos bendraįkūrėjo Vytauto Jančiausko teigimu, tai yra žingsnis, paliečiantis visą šeimą, o vyresniems žmonėms – tai gali būti gan problematiškas ir ilgiau užtrunkantis procesas, ypač jeigu senojoje darbo vietoje buvo užsibūta ilgiau nei kelerius metus.
Moralinis pasiruošimas – pirmoje vietoje
Naujo darbo paieška visų pirma prasideda galvoje. Paradoksalu, bet noras kažką keisti ir pokyčio baimė visada eina išvien. Atrodo, tiek daug nežinios pradedant pokyčius karjeroje, nesvarbu, ar keiti tik poziciją esamame darbe, ar kardinaliai renkiesi kitą karjeros kelią, susigyventi su naujais dalykais reikia laiko, o tai nėra malonus procesas.
Be abejo, reikia pasiruošti ir potencialioms nesėkmėms. Nors šiuo metu darbo rinkoje vis dar gerokai trūksta darbuotojų, be darbo gali tekti pabūti ir ilgiau. Viskas priklausys nuo įdėtų veiksmų kiekio, rinkos poreikio ir jūsų patirties ir gebėjimo parduoti savo potencialą.
2020 metų duomenimis, 45 proc. lietuvių naujos darbo paieškos užtrunka daugiau kaip 3 mėnesius ir ypač dažnai nesiseka mažesniuose miestuose gyvenantiems vyresniems žmonėms. „Tiesa, tokiam periodui reikia ne tik morališkai paruošti save bei savo šeimą, bet ir pasirūpintu finansine pagalve – paprastai rekomenduojama turėti santaupų, leidžiančių tame pačiame komforto lygyje išgyventi bent 6 mėnesius. Tai gerokai palengvins darbo paieškas ir sumažins jūsų streso lygį naršant skelbimus. Na, o jeigu darbo nepavyksta rasti ilgesnį laiką, tikriausiai reikėtų pagalvoti apie savo paties kriterijų mažinimą“, – sako V. Jančiauskas.
Dalies gyventojų finansais ieškant naujo darbo rūpinasi ir užimtumo tarnyba.
Jeigu ieškotės darbo ir buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu bent metus per paskutinius 30 mėnesių, jūs turite teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Verta pastebėti, kad nedarbo draudimo išmoką sudaro pastovi dalis, t.y. 169,87 Eur, taip pat kintama dalis, priklausoma nuo jūsų pajamų per paskutinius 30 mėnesių. Pirmus tris mėnesius neturint darbo išmokos kintama dalis siekia 38,79 proc. vidutinių pajamų, 4-6 mėnesius – 31,03 proc. vidutinių pajamų, o 7-10 mėnesį – 23,27 proc. vidutinių pajamų. Tiesa, verta pastebėti, kad maksimali nedarbo išmoka šiuo metu siekia apie 1 tūkst. eurų, o darbuotojams, dirbusiems vienoje vietoje daugiau kaip 5 metus, priklauso ir papildoma ilgalaikio darbo išmoka.
Be to, Užimtumo tarnyba taip pat padeda rasti tinkamą darbą arba nemokamai pasikelti kvalifikaciją įvairiose srityse. Bent pasidomėkite, ko galite išmokti pasinaudodami valstybės parama, tada bus kur kas lengviau planuoti galimus pokyčius.
„Kreiptis į Užimtumo tarnybą kai kuriems būna gėda, nors gėdytis nėra ko. Išmoka neabejotinai padės daug lengviau išgyventi neturint darbo, o įvairūs nemokami kursai bei parama mokymuisi gali tapti jūsų nauja sėkmės istorijos pradžia. Kuo daugiau pasirinkimų žmogus turi, tuo lengviau įveikti prieraišumą senam darbui ir rutinai“ – pabrėžia V. Jančiauskas.
Pasiruoškite darbo paieškoms ir tobulėjimui
Norėdami gauti svajonių darbą, turite išbandyti skirtingas darbo paieškų platformas, įskaitant ir „Facebook“ grupes ar netgi socialinį tinklą „LinkedIn“ – pastarasis yra ypač naudingas tuo atveju, jeigu planuojate įsidarbinti IT, logistikos, pardavimų ar rinkodaros srityse, tačiau pravers ir visiems kitiems darbo ieškantiems specialistams, kadangi šią platformą ypač mėgsta užsienio bendrovės bei startuoliai.
Taip pat, galite rasti įvairių naujų karjeros ir galimybių pristatymų internete: užsiregistruokite, įdėmiai išklausykite, užduokite jums rūpimus klausimus, būkite aktyvūs, nes tada galite būti pastebėtas. Taip pat, nemažai įmonių turi skiltį „karjera“ savo internetinėse svetainėse.
Radus patinkančių darbo skelbimų svetainėje ar skelbimų platformoje, greičiausiai teks siųsti savo CV. „Jeigu ilgą laiką neatnaujinote savo CV, dabar pats laikas tai padaryti: papildykite jį savo patirtimi, veikla dirbtose įmonėse, pašalinkite patirtį, nesusijusią su ieškomu darbu. Pavyzdžiui, jeigu ieškoma darbo logistikos ar IT srityje, tikriausiai patirtis dirbant padavėju prieš 10 metų, tikrai nėra aktuali. Tiesa, siūlau atsinaujinti ne tik turinį, bet ir dizainą – pastaraisiais metais internete atsirado gausybė nemokamų platformų, leidžiančių susikurti gražų, išsiskiriantį CV, kuris nėra tiesiog „Word“ lapas“, – aiškina V. Jančiauskas.
Kai kurie gali pastebėti, kad patirties kiek trūksta – taip nutinka arba dėl to, kad esame per jauni, arba per ilgai užsibūta vienoje pozicijoje, arba dėl sprendimo keisti savo darbo kryptį. „M Capital“ specialistas pastebi, kad mokytis kažko naujo padėti gali UŽT mokymai bei finansavimas kursams, tačiau tobulėti galima ir kitais būdais: „Internete gausu specialių kursų platformų tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, taip pat mokytis galima tiesiog iš „YouTube“ ar skaitant knygas, ypač jeigu tobulėti siekiate IT, programavimo, matematikos, kalbų ar rinkodaros srityse. Nemokamus mokymus priimdamos net ir darbuotojus be patirties siūlo ir kai kurios bendrovės.“
Galutinis žingsnis – darbo pokalbis
Kai jau turite darbo pasiūlymų, atėjo laikas darbo pokalbiui. Jeigu neturite pakankamai patirties tokiuose susitikimuose, rekomenduojama pasipraktikuoti su artimaisiais. Be abejo, reikia gerokai pasiruošti ir netikėtumams:
- Ištirkite pačią įmonę ir darbo poziciją. Būkite pasiruošę klausimus apie pačią bendrovę bei pasirinktą darbo vietą, nebijokite klausti ir patys.
- Pažvelkite į savo CV – kur, jums atrodo, kils daugiausiai klausimų? Galbūt per ilgai užsibuvote vienoje vietoje arba turėjote ilgesnį tarpą tarp darbo vietų? Paruoškite nepatogiems klausimams atsakymus.
- Nuspręskite, ko tiksliai norite, įskaitant ir atlyginimo dydį ar darbo sąlygas.
- Nusiteikite, kad gali tekti nueiti į daugiau nei vieną darbo pokalbį.
Galiausiai, nebijokite paklausti: „ar aš jums tinku?”, „ką dar turėčiau patobulinti, kad dar geriau atitikčiau jūsų ieškomo darbuotojo profilį?“ Net ir nesėkmingi pokalbiai jums gali būti naudingi, jei mokėsite priimti pastabas ir atgalinį ryšį. Tai nukreips jus tinkama linkme.
