STRAIPSNIS

Tarpusavio skolinimo (P2P) platformos – kas tai?

Tarpusavio skolinimo platformos – geriau žinomos kaip P2P (peer-to-peer), „žmonių paskolų žmonėms“ ar jungtinio skolinimo platformos. Lietuvoje ir Baltijos šalyse susidomėjimas jomis sparčiai auga. Kartu su kaimynais latviais ir estais valdom bene pusę visų Europoje veikiančių platformų. Vis daugiau žmonių registruojasi P2P platformose, per jas investuoja, šitaip stengdamiesi įdarbinti savo pinigus, užuot tiesiog laikę juos „kojinėje“. Kitiems gi tai yra gera alternatyva bankams ar kitoms kreditus teikiančioms įmonėms kilus poreikiui pasiskolinti pinigų. Tai vieta, kur susitinka abi pusės. Tarpusavio skolinimosi platformas, jų privalumus ir trūkumus apžvelgiam toliau.

KODĖL TOKIOS POPULIARIOS?

Poreikis įdarbinti pinigus

Kiekvienam bent šiek tiek besidominčiam pinigų valdymu greičiausiai yra kilęs klausimas, kur dėti pinigus, kad jie uždirbtų daugiau pinigų. Seniau žmonės pirkdavo auksą, žemes ar mišką, dabar – dažnai perka nekilnojamą turtą investicijai (įsigyja butą su paskola ir vėliau jį nuomoja), kiti, jeigu pinigų turi kiek mažiau, svarsto apie indėlius banke, kurie uždirbs palūkanas ar pan. Dabar auksas ar miškas neretam skamba kaip atgyvena, nekilnojamam turtui įsigyti reikia didelių pinigų sumų, o indėlių palūkanos neretai generuoja menką grąžą.

 

Nebloga grąža investuotojams

Kaip tik šiuos trūkumus ir sprendžia tarpusavio skolinimo (P2P) platformos: jos yra modernus būdas įdarbinti pinigus, naudotis tokiomis platformomis gana paprasta, investavimui nereikia skirti didelių sumų, o palūkanos, kurias galim čia uždirbti, paprastai yra aukštesnės (bent jau kol kas; bet apie tai – vėliau), negu gautume, tarkim, padėję pinigus indėliui banke. Galiausiai, P2P platformos yra puiki vieta ugdyti daugybę svarbių įgūdžių, kuriuos vėliau galima panaudoti toliau gilinant savo žinias investavime.

 

Nauda norintiems skolintis

Iš kitos pusės – norinčiam pasiskolinti pinigų – čia neretai taip pat reikia mokėti mažesnes palūkanas, negu skolinantis iš banko ar greitųjų kreditų bendrovių, yra galimybė skolintis ilgesniems laikotarpiams ir pinigus gauti greičiau, o skolintis gali ne tik privatūs asmenys įvairioms reikmėms (vartojimui, būsto remontui, automobiliui ir t.t.), bet ir verslai, NT projektų vystytojai. Taip pat per P2P platformas santykinai nesudėtinga refinansuoti turimas paskolas (sujungti jas į vieną), nereikia pradinio įnašo net skolinantis didžiausias platformoje leidžiamas sumas. Taigi, abiems pusėms – ir skolintojams, ir skolininkams – P2P platformos gali būti patrauklios ir naudingos.

KAIP VEIKIA?

Kaip minėta, čia viskas vyksta per internetinę platformą, kuri sujungia norinčius paskolinti pinigų su tais, kurie ieško, kur pasiskolinti pinigų. Sakykim, jog kažkas nori pasiskolint 1000 eurų. Ir yra būrys žmonių, kurie turi pinigų ir yra pasiruošę paskolint. Visi tie žmonės – skolintojai – „sumeta“ po 5, 10, 56, 125 Eur ir kitokias pageidaujamas sumas, kol susidaro tas 1000 eurų ir visi kartu norinčiam tą sumą paskolina. Kai skolininkas kas mėnesį moka įmokas skolai padengti, kiekvienas skolintojas proporcingai nuo paskolintos sumos gauna savo pinigų ir palūkanų dalį, kol išmokama visa paskola. Iš esmės skolinama tiesiogiai skolininkui, tik viskas vyksta per tam sukurtą tarpusavio skolinimo (P2P) platformą internete.

Jeigu norim įdarbinti pinigus per P2P platformą, turim joje užsiregistruoti, atsidaryt sąskaitą ir į ją įsidėt norimą sumą pinigų, kurią skirsim investavimui. Tada iš platformoje pateikto sąrašo paskolų su informacija apie jas (kiek norima skolintis, kuriam laikui, už kokias palūkanas (jas nustato platforma), kokiam tikslui skolinamasi, kokia rizika), išsirenkam, į kurias paskolas norėsim investuoti ir kokias sumas tam skirsim. Skolinti (priklausomai nuo platformos) galim vos nuo 5 eurų, galim paskolinti visą investavimui nusimatytą sumą vienai paskolai, jos daliai, ar kelioms paskoloms ar jų dalims. Tuomet laukiam mėnesinių skolininko įmokų už paskolą su palūkanų dalimi, kurias gauna ir po skolintojų (investuotojų) sąskaitas proporcingai paskolintai sumai paskirsto platforma. Investuotojai gali laukti, kol bus grąžinta visa paskola su palūkanomis arba uždirbtas palūkanas toliau investuoti į kitas paskolas, kad šie uždirbti pinigai vėl uždirbtų dar pinigų. Tiesa, reikia suprasti, jog nebūtinai uždirbsim, galim ir prarasti pinigus, jeigu skolininkas nemokės įmokų. Žinoma, čia mūsų interesus gina įvairios institucijos, todėl veikiausiai anksčiau ar vėliau savo pinigus atgautume, bet kadangi čia susirinkusių investuotojų tikslas yra uždirbti pinigų ir vėl juos įdarbinti, nutikus tokiam scenarijui to pasiekti negalėtume ir visas procesas netektų prasmės.

Jeigu norim skolintis pinigų per P2P platformą, turim joje užsiregistruoti, pateikt paraišką paskolai gauti, nurodyt visus prašomus, su ja susijusius duomenis. Tuomet reikės luktelti, kol/ar tarpusavio skolinimo platformos operatorius patvirtins paskolą, nustatys palūkanas ir įvertins riziką (kaip menkai ar labai tikėtina, kad skolininkui nepavyks grąžinti paskolos). Jeigu paskola patvirtinama, ji paskelbiama platformoje ir skolininkas laukia, kol visi investuotojai „sumes“ prašomą paskolinti sumą. Ją surinkus ši keliauja į pasiskolinusiojo sąskaitą. Toliau viskas vyksta kaip įprastai: mokamos mėnesinės įmokos paskolai padengti (kartu su palūkanomis), kol išmokama visa skola.

AR TAI SAUGU?

Lietuvoje pirmosios P2P platformos veikia nuo 2014-ųjų. Svarbu pažymėti, jog šiandien mūsų šalyje tokią platformą vystyti gali tik į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą įrašyti platformų operatoriai. P2P platformų veiklą šalyje išties neblogai prižiūri Lietuvos bankas. Lyginant su užsienyje veikiančiomis platformomis galime pastebėti, jog mūsiškės yra gana saugios. Be to, priešingai nei dar nemažai kur Europoje, Lietuvoje investuotojų (skolintojų) pinigai yra atskirti nuo įmonės, kuriai priklauso platforma, lėšų. Tai puiku, nes bankroto atveju investuotojų pinigai lieka saugūs – jokie bankroto procesai, lėšų apskaitos nepaveiks investuotų pinigų – anksčiau ar vėliau net nelaimės atveju juos vis tiek atgautume (tiesa, Lietuvoje tokio atvejo dar neturėjom, tad niekada negalim būti tikri kaip įstatymai veiktų praktikoje). Ši savybė labai svarbi renkantis platformą, per kurią norėsim investuot savo lėšas. Svarstantiems tiek apie Lietuvos, tiek ir užsienio platformas bet kuriuo atveju rekomenduojama prieš apsisprendžiant atidžiai pasidomėt (skaityt sutartis prieš jas pasirašant) visais niuansais nuo įėjimo į platformą iki išėjimo ar procesų, garantijų platformos bankroto atveju.

Užsienyje esama nemažai atvejų, kai platformos visai pasirodo esančios fiktyvios. Iš esmės tokiais atvejais sukuriamas internetinis puslapis (platforma), investuotojai perveda savo lėšas neegzistuojančioms paskoloms padengti, o operatorius susirinkęs lėšas galiausiai tiesiog pradingsta, internetinis puslapis yra išjungiamas ir prapuola tarsi į vandenį su visais pinigais. Tokių atvejų, deja, Europoje esama jau nemažai. Kadangi P2P platformos egzistuoja tik internete, būtina įvertinti riziką, jog vieną dieną gali tiesiog dingti. Todėl svarbu rinktis tik patikimas, patikrintas ir ilgai veikiančias platformas. Investuojant į užsienio platformas reikėtų skirti dar daugiau laiko pasidomėti įvairiais aspektais: nuo šalies, kurioje ji veikia įstatymų, iki pačios platformos pinigų skirstymo (gali būti, kad tarkim, skolinama ne konkrečiai paskolai, o platforma pati paskirsto investuotojų pinigus po paskolas), išmokėjimo (vėlgi būna įvairių variantų, kartais išėjimas iš platformos gali būti sudėtingas). Svarbu viską įvertinti remiantis pirminiais šaltiniais (įstatymais, sutartimis ir pan.), o nesikliauti internetiniuose forumuose išsakytomis nuomonėmis, kurios gali būti rašomos neegzistuojančių žmonių vardu, norint pritraukti naudotojų. Atsargumas ir nuovoka, žinios būtinos, kad galėtume priimti informuotą, tvarų finansinį sprendimą ir niekas negalėtų manipuliuoti mūsų nuomone. Tai turi būti prioritetas, kaskart kai kalbam apie savo pinigus, jų įdarbinimą, apsaugojimą ir rizikų įsivertinimą.

KOKIE TRŪKUMAI?

Skaidrumas. Neretai vienu esminiu tarpusavio skolinimo platformų trūkumu įvardijamas būtent skaidrumas. Lietuviškos platformos kaltinamos, jog per mažai komunikuoja su vartotojais, ypač kai reikia pranešti prastesnes naujienas, dažnai keičia sąlygas ir neretai apie tai net nepraneša. Reikia suprasti, jog bendrai, terpės nesąžiningumui čia tikrai esama – tiek norintieji pasiskolinti gali pateikti apie save netikslius duomenis (riziką arba, kitaip tariant, skolininko gebėjimą grąžinti pasiskolintus pinigus, kaip minėjom, vertina platforma), tiek pačios platformos gali spekuliuoti skolininkų duomenimis, juos prastai tikrinti ar pateikti pagrąžintus, kad įgytų konkurencinį pranašumą prieš, tarkim, kredito unijas ir asmuo būtų labiau linkęs skolintis čia, o platformos naudotojai (investuotojai) – jam skolinti pinigų. Tiesa, visos mūsų šalyje veikiančios platformos yra įsipareigojusios laikytis atsakingo skolinimosi politikos – neskolinti pinigų asmenims, kurie nesugebės jų grąžinti. Galiausiai, jau sakėm, tarpusavio skolinimo platformų operatorių veiklą kruopščiai prižiūri Lietuvos bankas.

Rizikos. Pačiose platformose investuotojams be jau minėtų ryškiausia rizika yra neabejotinai susijusi su tuo, jog investuotų pinigų skolininkas gali tiesiog negrąžinti. Nors minėtos atsakingo skolinimosi politikos privalo laikytis visos P2P platformos (jog norinčio pasiskolinti asmens/ įmonės turimi finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40% jo gaunamų pajamų), rizika, kad skolininkas negrąžins pasiskolintų pinigų, neabejotinai išlieka. Tiesa, Lietuvoje veikiančios platformos deklaruoja, jog negrąžintų paskolų santykis jose siekia vos apie 5-7 proc., tad tokia rizika yra santykinai nedidelė. Tiesa, šalia to reikėtų įvertint ir platesnį ekonominį kontekstą ir jo pasikeitimo galimybes. O kas jei kiltų krizė, augtų nedarbas ar būtų didinamas pelno mokestis? Tada ne tik augtų negrąžintų paskolų procentas, bet ir paskolų skaičius platformoje apskirtai, taip pat mažesnė grąža, jeigu daugiau mokesčių nuo uždirbtų pajamų tektų susimokėti.

Reikalauja laiko. Šis įrankis reikalauja neabejotinai daugiau laiko ir įdirbio (jeigu nuolat juo naudosimės), negu, tarkim, indėlis banke, kuris, nors ir uždirba mažesnes palūkanas, ten tereikia vieną kartą padėti tam tikrą pinigų sumą ir leisti bankui tais pinigais naudotis nustatytą laikotarpį mainais už tai mums mokant palūkanas. P2P platformoje reikia nuolat rinktis skolintojus, stebėti, kaip jiems sekasi skolas grąžinti. Jeigu nuolat reinvestuosim uždarbį, šiuos darbus reikės dirbti pastoviai. Tiesa, beveik visos platformos turi automatinio investavimo funkcijas, kur galima tiesiog paskirti tam tikrą sumą pinigų per mėnesį ir nustatyti kriterijus, į kokias paskolas (kokio laikotarpio, palūkanų, rizikos ir t.t) pageidaujama investuoti ir sistema, gavusi paraiškų dėl būtent tokius kriterijus atitinkančių paskolų, automatiškai investuos mūsų norimą sumą. Visgi, net tokiu atveju laiko skirti rezultatų sekimui vis tiek reikės, jeigu norėsim išmokti maksimaliai efektyviai įdarbinti savo pinigus. Automatiškai investuoti labiau rekomenduojama investuojantiems didesnes pinigų sumas; tuo tarpu pradedantiesiems rekomenduojama mokytis darant tai savarankiškai.

Likvidumas. Lyginant su sudėtingesniais investavimo įrankiais (tarkim, prekyba akcijomis biržoje) likvidumas čia neabejotinai yra mažesnis. Jeigu akcijas pirkti ir parduoti, perkėlinėti ir panaudoti kitiems pirkimams yra gana paprasta, P2P platformose tam reikia laukti, kol bus grąžinta paskola. Šį faktą svarbu įvertinti, nes laikas ir pinigai investavime yra glaudžiai susiję.

KOKIE PRIVALUMAI?

Galima uždirbti. Tarpusavio skolinimo platformų operatoriai giriasi, jog čia galima gauti net iki 20% siekiančią grąžą. Dauguma platformų tokius duomenis skelbia viešai, tad iš esmės galima pasitikrinti, kokia potenciali grąža galima kiekvienoje jų. Štai, tarkim, viena populiariausių lietuviškų P2P platformų FinBee deklaruoja, jog vidutinės metinės palūkanos skolinat privatiems asmenims yra 19%, o skolinant verslams – 13%. Panašius skaičius aptiktume ir kitose Lietuvoje veikiančiose platformose. Vertinant iš investavimo pusės tokia grąža yra išties didelė. Nors savo pačių labui verčiau nusiteikti santūriau ir laikyti, jog turėsim 8-10 procentų grąžą. Kita vertus, būtina turėti omenyje, jog Vakarų Europoje investicinė grąža  tarpusavio skolinimo platformose siekia 4-6%, o tai reiškia, jog mūsų šalyje laikui bėgant, tikėtina, vis labiau artėsim prie tokių skaičių. Tai viena iš priežasčių, kodėl dabar susidomėjimas šiomis platformomis toks didelis. Ne tik vis daugiau lietuvių jas atranda, bet nemažai ir nori spėti įšokti į šitą greitai važiuojantį traukinį.

Patys valdome rizikas. Kitas labai geras tarpusavio skolinimo platformų bruožas yra tas, jog čia galim patys valdyti rizikas – rinktis, į kokio rizikingumo paskolas investuojam, analizuoti ir vertinti, kaip galim sumažinti rizikas. Jeigu apsisprendžiam pamėginti gauti didesnę grąžą, galim pasirinkti rizikingesnes paskolas ir atvirkščiai. Jeigu manom, jog į vieną ar kitą verslą ar NT objektą investuoti šiuo metu rizikinga, galim to tiesiog nedaryti. Valdyti rizikas čia yra daugybė būdų: investuojant tam tikras sumas, renkantis tam tikras paskolas, platformas, investicijų dydžius, diversifikavimo metodus ir t.t. Puiku, nes čia galim nuolat sekti duomenis, kaip mums sekasi investuoti ir kaip sekasi platformai bendrai. Remiantis tais duomenimis galim pasverti, kokią riziką esam pasiruošę toleruoti. Svarbu suprasti, jog rizika investavime yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo kiekvieno asmens poreikių ir galimybių.

Neveikia rinkų svyravimai. Dar viena, paprastai patyrusius investuotojus labiau kamuojanti problema, kuri (beveik) neveikia P2P platformose yra rinkų svyravimai. Jos šiems yra praktiškai nejautrios, priešingai nei, tarkim, akcijų rinkos, kur bet koks didesnis politinis įvykis ar pasisakymas, stambios pasaulinio lygio gamybos įmonės nesėkmė, naftos kainos ar bet koks kitas nutikimas gali smarkiai veikti kainas ir uždarbį. Jau matėm, kaip stipriai koronaviruso pandemija veikė akcijas ir jų fondus. P2P platformos šiuo aspektu yra išties dėkingos – jeigu žmonėms reikia skolintis pinigų arba kaip tik kažkas turi ir nori tuo metu skolinti – viskas veikia ir tiek, tai menkai priklauso nuo globalių tendencijų.

Tinka ir pradedantiesiems ir patyrusiems. Pradedantiesiems šios platformos yra puikus būdas mokytis investavimo pagrindų pratiškai ir lavinti įgūdžius, kurie bus reikalingi, jeigu ir toliau ateityje investuosim, naudosimės ir kitais investavimo įrankiais. Trumpiausias paskolos terminas P2P platformose paprastai yra 12 mėnesių, tačiau vidutinis terminas 2-5 metai. Nors skamba keistai, tai ugdo investavime ypač svarbią kantrybę ir nuoseklumą, pratinamasi investuoti ilgus metus. Neretas investuotojas anksčiau ar vėliau susiduria su pagunda nusikratyti savo investicijų (galbūt dėl gandų ar naujienų spaudoje, smuktelėjusių kainų ar tiesiog atsiradus staigiam neplanuotam pinigų poreikiui pan.). Patyrę investuotojai žino, jog investavimo sėkmės faktoriai labai susiję su tuo, kaip ilgai, nuosekliai tą darysim ir gebėsim atsispirt emocijoms, vietoje to, toliau laikysimės savo strategijos. Pastariesiems, beje, P2P platformos taip pat yra puiki vieta diversifikuoti savo investicijas. Tiesa, patyrę investuotojai paprastai šiam įrankiui skiria 5-10% proc. visų investavimui skirtų lėšų. Visgi, kaip ir kitus, potencialios rizikos ir grąžos santykis neabejotinai gundo.

Konkurencija bankams. Dar vienas mažiau akivaizdus tarpusavio skolinimo platformų privalumas yra tas, jog jos iš esmės sudaro konkurenciją bankams ir kitoms kreditą teikiančioms bendrovėms. Kuo daugiau konkurencijos, tuo daugiau galimybių pasiskolinti geresnėmis sąlygomis, uždirbti investuotojams. Daugiau žaidėjų rinkoje visuomet yra geriau.

KAIP PRADĖTI IR Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ?

1) Platformos pasirinkimas. Pirmiausia, turim nuspręsti, kokią(-ias) platformas rinksimės investavimui. Galim rinktis užsienio arba lietuviškas platformas. Visai neturint patirties investavime, šias rinktis, ko gero, būtų protingiau ir dėl gimtosios kalbos žodyno, palengvinančio tiek sąlygų ir sutarčių supratimą šiek tiek specifine investavimo kalba, tiek pačios platformos naudojimo, įstatymų supratimo ir neblogos platformų operatorių veiklos priežiūros. Lietuvoje veikiančių platformų yra nemažai: FinBee, GoSavy, Paskolų klubas, Lenndy, Profitus ir t.t.

2) Sąlygos ir mokesčiai. Jeigu planuojam skolintis, svarbu pasidomėti ir platformoje taikomais administravimo, tarpininkavimo mokesčiais. Jeigu planuojam investuoti, turėkim omenyje, jog reikės deklaruoti gautas pajamas ir susimokėti uždirbto pelno mokestį (15% GPM). Tai svarbu, kad galėtumėt tiksliau pasiskaičiuoti prognozuojamą uždarbį.

3) Registracija ir paskolų pasirinkimas. Pasirinkus platformą joje užsiregistruosim, nusimatysim sumas investavimui, rinksimės paskolas ir vertinsim, kam skolinti pagal platformos pateiktus duomenis apie skolininkus. Svarbu pažymėti, jog skirtingos platformos turi skirtingas paskolų (skolininkų) reitingavimo sistemas, tačiau visos paprastai vertina gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją. Daugiau apie tai, kas yra ir kas lemia kredito reitingą galima straipsnyje „Kredito reitingas – kas tai?“. Jeigu planuojam skolintis, bet nujaučiam arba žinom, kad turim prastą reitingą, verta pagalvot, kaip galim jį pagerinti. Apie tai – straipsnyje „Kaip pagerinti kredito reitingą?“.

4) Apsisprendimas. Galiausiai, tik apsisprendus ir išmėginus šį investavimo įrankį galėsim tiksliai sau atsakyt į klausimą, ar jis mums yra tinkamas, ar ne. Apsisprendus, jog norim būtent tokiu būdu įdarbinti savo pinigus, turim susidaryti aiškią strategiją ir nuosekliai jos laikytis, nusiteikti skirti tam laiko.

Jeigu nuspręstumėt pamėginti, kviečiam perskaityti straipsnį „P2P platformos: 14 patarimų pradedantiesiems“, kuriame surinkom dažniausius patarimus naujokams iš jau investuojančių šiose platformose.

 

Straipsnio autorių pastaba: šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autorių nuomonė. Tai nėra investavimo rekomendacija. Straipsniu nesiekiama formuoti nuomonės apie finansinius įrankius, o tik pasidalinti žiniomis ir informacija, kad kiekvienas galėtų priimti savarankiškus, tvarius finansinius sprendimus. Svarbu suprasti, jog investavimas visada susijęs su rizika. Prieš priimant investicinius sprendimus rekomenduojama pasitarti su kompetetingais asmenimis, galinčiais ir turinčiais teisę teikti investavimo patarimus.

Tau gali patikti

5 įsimintiniausi TED pranešimai pinigų tema
Individuali veikla, MB, UAB ar…?
TOP 18 idėjų iš knygos „The Simple Path to Wealth“
TOP 10 knygų apie pinigus, kurias privalai perskaityti