STRAIPSNIS

11 patarimų, kaip pagerinti savo kredito reitingą

Apie tai, kas yra kredito reitingas, kas jį sudaro ir kodėl jis svarbus, rašėm straipsnyje Kredito reitingas – kas tai?“. Šitame straipsnyje kviečiam kartu apžvelgt būdus, kaip kiekvienas galim pagerinti savo kredito reitingą ir skolinimosi galimybes. Šis aspektas gali būti ypač svarbus asmenims, besiruošiantiems skolintis didesniems pirkiniams (būstui, automobiliui ir pan.). Gera kredito istorija ir reitingas gali padėti sutaupyti nemažai pinigų.

1. Susipažinkim su savo kredito istorija

Tam, kad galėtume pagerinti savo kredito reitingą ir istoriją, pradžioje turim išsamiai su ja susipažinti. Tą padaryti galim manocreditinfo.lt puslapyje, kuriam perduodama visa su mūsų finansine drausme ir elgesiu susijusi informacija. Nors puslapis painokas, kol kas, deja, tai vienintelė vieta kur tą galim padaryt savarankiškai. Paminėtina, jog informacija apie tai, kaip vykdėm finansinius įsipareigojimus saugoma 10 metų. Po 10-ties vieni įrašai išnyksta ir į jų vietą stoja kiti – naujesni. Taigi, prisiminti išties bus ką. Kodėl to gali reikėti? Tarkim, kalbantis su banku dėl paskolos, darbuotojui kurios nors vietos kredito istorijoje (ypač, jeigu ji – prastesnė), gali kelti abejonių, todėl pravartu jam pasiteiravus jau būti susipažinus su istorija, prisimint ir gebėt paaiškint neaiškias vietas, nes kiekvieno asmens situacija vertinama individualiai. Tiesa, tai nebūtinai reiškia, jog banke ims mūsų klausinėt visų su kredito istorija susijusių faktų – tikrai ne. Tačiau, jei taip nutiktų, geriau būt pasiruošus.

 

2. Išsiaiškinkim ir pataisykim netikslias vietas kredito istorijoje

Jeigu tyrinėdami savo kredito istoriją pastebėjom, jog matomas pradelstas mokėjimas, nors tikrai žinom, jog jį įvykdėm laiku, tokias vietas derėtų išsiaiškint su klaidingus duomenis pateikusia institucija ir siekti, jog klaidos būtų ištaisytos. Kuo mažiau įrašų apie pradelstus mokėjimus turėsim, tuo geriau atrodys mūsų kredito istorija ir reitingas. Nebijokim kreiptis į įmonę, kuri, mūsų nuomone, padarė klaidą; pasistenkim išsiaiškinti abejonių keliančią vietą ir, jeigu tikrai žinom, jog įsivėlė klaida, būtinai susiraskim mokėjimo išrašą ir pateikim šiuos įrodymus kredito istoriją kaupiančiai platformai. Ištaisę kad ir menkas klaidas galėsim pagerint savo kredito reitingą.

 

3. Laiku apmokėkim sąskaitas

Dažnas iš mūsų mano, jog pradelstas nedidelis mokėjimas ar keli eurai skolos sąskaitoje už butą, komunalinius mokesčius, telefoną, lizingą ar kt. yra nieko tokio. Vis dėlto, labai svarbu suprasti, jog taip nėra. Kuo drausmingesni esam, tuo geresnė mūsų kredito istorija. Pasitaiko atvejų, kai tikrai negalim apmokėt sąskaitų laiku dėl objektyvių priežasčių – netekom darbo, susirgom ar pan. Visgi, tokios iš pažiūros svarios priežastys bankui vertinant mūsų gebėjimą laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus nėra labai svarbios. Čia galim prisimint ir vieną esminių finansinio raštingumo pamokų: privalom turėti pinigų rezervą tokiems netikėtiems atvejams, kad net jiems nutikus gebėtume laiku mokėt įmokas, neturėt pradelstų mokėjimų. Jeigu bankas matys, jog tokių vėlavimų mūsų kredito istorijoje nėra, būsim vertinami kaip finansiškai raštingi ir drausmingi – juk tada tikriausiai turim tą rezervą, gebam tvariai valdyt savo finansus ir vykdyti įsipareigojimus nepaisant netikėtumų, kurių, be abejonės, anksčiau ar vėliau pasitaiko kiekvienam. Tiesa, nereikia nerimaut, jeigu pradelsėm mokėjimą kelias dienas. Nieko tokio, jeigu suspėjom tilpti į mokėjimo terminą. Visgi, jeigu dėl neapmokėtos sąskaitos ima „kapsėti“ delspinigiai – šis dalykas kaipmat patenka į kredito istoriją.

 

4. Stenkimės nesiskolinti iš kreditinių kortelių

Jeigu turim galimybę, pasistenkim nesiskolint lėšų iš kreditinių kortelių. Pirmiausia, kaip ir anksčiau minėtame punkte, tai iš esmės rodo, jog mums vis pritrūksta pinigų – negebam planuot, tvariai valdyt savo finansų. Antra, turim suprast, jog kreditinių kortelių palūkanos yra išties nemenkos, todėl skolinantis iš ten visuomet pralaimim – šalia pinigų, kuriais pasinaudojom, mokam ir už paslaugą, kad pasinaudojom. Neretai pasitaiko atvejų, jog žmonės pasiskolina iš kreditinių kortelių ir pamiršta, jog jau po mėnesio būtina padengti visą kredito sumą, antraip ims „kapsėti“ mokesčiai nuo panaudotos kredito sumos. Dažnai manoma, jog kreditinės kortelės pinigai – tarsi jos savininko pinigai ir skolinamasi „iš savęs“, tačiau taip tikrai nėra – iš tiesų skolinamės iš banko. Abi minėtos rizikos gali turėti įtakos mūsų kredito reitingo prastėjimui, todėl verčiau stengtis kreditinėmis kortelėmis nesinaudoti arba naudotis tik absoliučiai neišvengiamais atvejais.

 

5. Įvertinkim sutuoktinio kredito reitingą ir skolinimosi galimybes

Jau kalbėjom, kaip svarbu laiku apmokėt sąskaitas. Tačiau neretai išgirstam atvejų, kuomet nustembama, jog skolinantis – kad ir būstui – banko esam nepalankiai vertinami ir jis nenori suteikti kredito arba siūlo prastas sąlygas. Kur problema? Dažniausiai būstui skolintis nori jaunos šeimos. Reikia suprasti, kad susituokus, jeigu nepasirašėm vedybų sutarties, po santuokos abiejų sutuoktinių turtas tampa jungtinis (t.y. bendras). Tad planuojant imti paskolą mūsų antra pusė tampa bendraskoliu. Kadangi bankui esame tarsi vienas skolininkas, jis vertina abiejų skolinimosi galimybes ir, žinoma, kredito reitingą. Jeigu esam vedę/ ištekėjusios prieš keliaujant skolintis būtinai pasikalbėkim su savo antrąja puse ir aptarkim turimus bei ankstesnius finansinius įsipareigojimus, peržiūrėkim abiejų kredito istorijas, jeigu joje yra klaidų, ištaisykim jas ir, kaip minėjom anksčiau, stenkimės laiku vykdyt finansinius įsipareigojimus, apmokėt sąskaitas. Esant prastesnei kažkurio iš sutuoktinių kredito istorijai, reikėtų kaip įmanoma ilgesnį laiką iki kreipiantis dėl paskolos būti finansiškai drausmingais – tai atsispindės ir pagerins mūsų kredito reitingą, padės sutaupyt pinigų skolinantis. Nepamirškim ir žmogiškojo faktoriaus – juk pasitaiko, kad pamirštam laiku sumokėti kokią įmoką, tačiau, ypač esant susituokus ir planuojant didesnius pirkinius su paskola, stenkimės vienas kitam padėt prisimint laiku mokėti įmokas. Galim susirašyt ir prisikabint mokėjimų grafiką ant šaldytuvo, nusistatyt tiesioginius periodinius mokėjimus ir pan. Padėkim vienas kitam būti finansiškai drausmingais ir, tikėtina, galėsim pigiau pasiskolinti pinigų savo svajonių būstui.

 

6. Nepamirškim pasikeisti namų ar el. pašto dėžutės adresų įmokų gavėjų duomenų bazėse

Nors atrodytų gana akivaizdu, neretai išgirstam atvejų, jog pradelsti mokėjimai susiję su gyvenamosios vietos pasikeitimu. Pamiršus informuoti apie tai įmones, kurios vis dar siunčia mums popierines sąskaitas, akivaizdu, informacija apie mokėtinas sąskaitas mūsų nepasieks. Panašūs atvejai nutinka ir pasikeitus moters pavardei po santuokos sudarymo – skubam pasikeisti elektroninio pašto adresą, bet netrukus pamirštam reguliariai pasitikrint senąjį, neįjungiam peradresavimo į naująjį ar neinformuojam sąskaitų siuntėjo apie pasikeitusius kontaktinius duomenis. Lygiai tas pats aktualu ir tuo atveju, jeigu turim įmonę (įmonių kreditingumas esant poreikiui skolintis taip pat vertinamas per jų kredito reitingą ir kitus su finansine drausme susijusius faktorius). Dėl minėtų priežasčių rizikuojam laiku nesumokėt mokesčių ir, įprastai, tokiais atvejais jau būna susikaupusi nemaža suma, įskaityti ir nemenki delspinigiai. Tokie dalykai neišvengiamai turės įtakos vertinant kreditingumą.

 

7.  Pasirūpinkim, kad mūsų kredito reitingas būtų vertinamas prieš didžiuosius gyvenimo pokyčius

Jeigu planuojam išeiti motinystės atostogų, iš darbo, pradėt nuosavą verslą ar panašiai, skolintis pinigų eikim prieš šiuos pokyčius. Reikia suprasti, jog vertinant mūsų galimybes skolintis vienas iš faktorių yra gaunamos pajamos. Kuo jos aukštesnės ir stabilesnės, tuo geriau. Įvykus pokyčiams neretai sumažėja pajamos, jos gali tapti nepastovios, kisti. Tuomet bendras pajamų „paveikslas“ atrodys netvariai, tas turės įtakos bankui vertinant mūsų galimybes grąžint pasiskolintus pinigus.

 

8. Sumažinkim turimus finansinius įsipareigojimus

Sprendžiant, ar kažkam paskolinti pinigų, paprastai visiems bendru kriterijumi laikoma 40% taisyklė, kuri sako, jog turimi finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 procentų visų asmens/šeimos gaunamų pajamų. Tai reiškia, jog jeigu daugiau nei 40% gautų pajamų per mėnesį išleidžiam skoloms padengti, tikėtina, paskolos negausim (arba gausim su gerokai aukštesnėmis palūkanomis). Dėl šios priežasties prieš kreipiantis dėl galimybės pasiskolinti reikėtų pasistengt savo turimus finansinius įsipareigojimus kaip įmanoma sumažint. Jeigu turim santaupų, o turimos skolos dar, tarkim, yra su itin aukštomis palūkanomis, galbūt būtų protinga prieš tai tokias skolas grąžinti ir tik tuomet dar sykį skolintis. Nereikia nė sakyt, kad turint mažiau skolų, pirmiausia, jausimės geriau, o ir mūsų kreditingumas bus vertinamas palankiau.

 

9. Rodykim patikimumą ir kurkime teigiamą kredito istoriją

Šalia jau minėtos finansinės drausmės kartais, ypatingai labai jauni žmonės susiduria su dar viena problema – turi mažai kredito istorijos. Panašus pavyzdys gali būti automobilio draudimas. Kai pirmus kartus įsigijom vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, jis tikriausiai kainavo brangiau, negu vėlesniais kartais. Tai susiję su mūsų turima vairavimo patirtimi ir, kadangi jos turėjom mažiau, didesnė rizika dėl jos stokos turėti eismo įvykių. Panašiai yra ir su skolinimosi galimybėmis. Mažai kredito istorijos bankui reiškia mažiau tikslias prognozes dėl mūsų skolinimosi įpročių ir galimybių skolas grąžinti. Kitaip tariant, kai neturim kredito istorijos, kuri padėtų tiksliai nuspręsti, koks mūsų kredito reitingas, bankui ar kitam skolintojui neaišku, ar jam būsim aukštos, ar žemos rizikos investicija. Tai gali lemti, jog gausim prastesnes paskolos sąlygas. Žinoma, jaunas amžius taip pat vertinamas kaip menkesnė patirtis valdant asmeninius finansus; be to, jauni žmonės paprastai dažniau turi nestabilias, kintančias pajamas, dėl ko irgi atrodom ne taip patikimai. Jeigu anksčiau niekuomet nesiskolinom, sunku įvertinti, kaip seksis grąžinti skolas. Ką galim dėl to padaryt? Na, kad ir kalbant apie tą patį automobilio draudimą, galbūt vertėtų apsvarstyt galimybę užuot sumokėjus draudimą už visus metus pasidaryt periodinius mokėjimus kas mėnesį (ir, žinoma, kruopščiai juos įvykdyti). Tokie kad ir nedideli, tačiau tvarkingi mokėjimai padės pamažu susikurti šiokią tokią kredito istoriją ir bankui bus signalas, jog gebam vykdyt finansinius įsipareigojimus. Tai aktualu, jeigu planuojam skolintis didesniems pirkiniams jauname amžiuje ir neturim nei kredito istorijos, nei santaupų.

 

10.  Turėkim finansinį rezervą netikėtiems gyvenimo atvejams

Ankstesniame straipsnyje Kredito reitingas – kas tai?“ minėjom, jog jis signalizuoja apie asmens įpročius ir galimybes planuoti ir tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus. Netikėtai įvykus nelaimei, susirgus, netekus darbo, šeimos nario ar dėl kitų priežasčių praradus pajamų šaltinį ir negebant laiku vykdyt įsipareigojimų, apmokėt sąskaitų ir panašiai, dėl to gali nukentėt mūsų kredito reitingas. To galim išvengti, jeigu tokiems atvejams būsim pasiruošę ir turėsim santaupų. Rekomenduojama turėti mažiausiai 3-6 mėnesių atlyginimo dydžio rezervą. Šie pinigai padės laiku apmokėt sąskaitas ir pragyventi, kol, tarkim, susirasim kitą darbą, pasveiksim ar susitvarkys situacija, neprikaupsim skolų, neigiamai paveiksiančių kredito istoriją.

 

11.  Branginkim savo sunkų darbą

Kaip ir kalbant apie daugybę kitų aspektų gyvenime, nuoseklumas yra viena iš esminių sėkmės paslapčių. Jeigu, tarkim, kaip dažnai pasitaiko praktikoje, jaunystėje kelis kartus naudojomės greitaisiais kreditais, vėlavom juos grąžint ir taip smarkiai pakenkėm savo kredito reitingui, o vėliau išmokom tvariai valdyti savo finansus, nepradelsti mokėjimų, skolintis atsakingai, tikrai ilgainiui pagerinsim savo kredito reitingą. Tą padarius, lygiai taip pat svarbu stengtis ir toliau jį tokį turėti, kuri tvarkingą kredito istoriją. Atėjus laikui skolintis didesniam pirkiniui tai neabejotinai padės gaut geresnes paskolos sąlygas ir sutaupyt nemažai pinigų.

 

Žinios apie finansus visuomet padeda jų turėti daugiau. Raginam niekad nenustot tobulėti ir aktyviai domėtis finansinio raštingumo temomis.

P.S. Jeigu turit arba planuojat imt būsto paskolą ir norit sutaupyt tūkstančius eurų, rekomenduojam sudalyvauti mūsų organizuojamame seminare Ką apie būsto kreditus ir finansus turi žinoti Kiekvienas?“.