STRAIPSNIS

6 poros biudžeto valdymo būdai

Poros visame pasaulyje savo finansus tvarko įvairiai. Paprastai biudžetai valdomi bendrai, atskirai arba pasirenkamas kuris nors tarpinis variantas. Ir svarbu ne tik apžvelgti šituos būdus, bet ir panagrinėt, kokias pasekmes, įtaką poros santykiams gali turėti vienas ar kitas iš jų.

Suprasdami, kaip vienu ar kitu atveju jaučiasi partneris, su kokiomis kliūtimis galim susidurt, galėsim ieškoti būdų, kaip pagerinti finansų valdymą poroje, atviriau kalbėsimės pinigų temomis. Tai padės kartu pasiekt didesnių finansinių tikslų, efektyviau kurtis savo bendrą gerovę.

BENDRAS KATILAS

Tai toks biudžeto valdymo variantas, kuomet viskas, ką uždirba abu partneriai, metama į „bendrą katilą“ ir pinigus kartu leidžiam tiek bendroms, tiek individualioms partnerių reikmėms. Šio būdo esminis privalumas tas, jog tiksliai žinom, kiek iš viso poroje/ šeimoje turim pinigų, todėl lengviau planuoti, skirstyti pinigus, pasiekti ilgalaikius finansinius tikslus. Be to, jis smagus, nes visuomet atrodo, jog pinigų turim daugiau, negu kiekvienas asmeniškai uždirbam.

Kita vertus, jeigu smarkiai skiriasi partnerių išlaidavimo/taupymo įpročiai, gali kilt nesutarimų dėl vienų ar kitų išlaidų būtinybės ar perdėto taupumo. Tai – viena dažniausiai pasitaikančių nesutarimų dėl pinigų poroje priežasčių. Vienas partneris niekaip negali suprasti kito taupumo, galvojimo apie ateitį ir tikslus, o kitas – nori „gyventi ir džiaugtis šia diena“ ar yra linkęs įsigyti pirkinius impulsyviai. Kadangi tai susiję su požiūrio į pinigus kaip įrankį skirtumus, kol jų neišspręsim ir nerasim kompromiso, gali būti sunku išvengti konfliktų ir konfliktėlių.

Bendras katilas taip pat sudaro prielaidas, jog dėl vieno ar kito pirkinio reikės nuolat teisintis savo partneriui. Situacija gali dar paaštrėti, jeigu gaunam skirtingo dydžio atlyginimus. Daugiau uždirbantis partneris gali jaustis turintis teisę ir daugiau išleisti arba priekaištauti kitam dėl to, jog uždirba mažiau, o tai galimai trukdo partneriams turėti daugiau pinigų, pasiekti didesnius tikslus. Kartais daugiau uždirbantis partneris, jausdamas neteisingumą dėl tokios padėties, gali būti linkęs slėpti tikrąjį uždarbį. Labai svarbu išdrįst apie tai atvirai kalbėtis.

BENDRAS KATILAS SU PROPORCINE DALIMI KIEKVIENAM

Šis metodas gali padėti išspręsti kai kuriuos įprasto „bendro katilo“ biudžeto valdymo trūkumus. Čia abu partneriai visas gaunamas pajamas „sumeta“ į bendrą katilą, o sau, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, pasilieka po vienodą procentinę dalį nuo bendro biudžeto.

Pavyzdžiui, jeigu vienas partneris uždirba 1000 eurų, o kitas – 1500, sudėjus „bendrame katile“ gaunam 2500 eurų, iš kurių kiekvienas pasiima po 10 procentų (šiuo atveju – po 250 eurų) nuo šios sumos savo asmeninėms išlaidoms. Joms skirtus pinigus kiekvienas partneris leidžia kaip tinkamas, o visi kiti pinigai poroje leidžiami bendrai. Jie lygiai taip pat gali būti skirstomi, naudojantis biudžeto skirstymo metodais ar bet kokiu kitu jums įprastu būdu.

Susitarus ir nusibrėžus ribas, kiek kiekvienas partneris gali išleisti savo reikmėms, išvengiam kai kurių nesutarimų. Suprantama, jų vis dar gali kilti dėl kurio nors iš partnerių jaučiamo neteisingumo jausmo, ypatingai tuo atveju, jeigu vienas uždirba ženkliai daugiau negu kitas. Tokiais atvejais galim ieškot priimtiniausios abiems pusėms proporcijos, pasikalbėt ir sutart, jog nei vienas partneris nesijaučia prastesnis už kitą ir abu maksimaliai stengiasi dėl bendros poros gerovės arba pasirinkti kurį nors kitą biudžeto valdymo būdą, tiesiogiai surištą su gaunamo atlyginimo dydžiu.

BENDRAS KATILAS IŠ VIENODŲ SUMŲ

Tai yra tarpinis variantas tarp bendrų ir atskirų poros biudžetų, kai abu partneriai kas mėnesį perveda tam tikrą iš anksto sutartą sumą pinigų į bendrą poros sąskaitą, iš kurios vykdomi visi bendri mokėjimai (apmokamos bendros veiklos, pirkiniai, mokesčiai, paslaugos, kuriomis naudojatės kartu). Likę asmeninėse sąskaitose pinigai vėlgi yra kiekvieno partnerio reikalas.

Bendra sąskaita puikiai veikia, kai abu partneriai uždirba panašias pinigų sumas, tačiau kursto neteisingumo ar nepilnavertiškumo jausmus tada, kai uždirbamos sumos ženkliai skiriasi. Vienam ta bendroms reikmėms skiriama suma gali pasirodyti didelė, o kitam – ne. Daugiau uždirbantis partneris gali norėti gyvent erdvesniam būste, keliaut į prabangesnes atostogas, valgyt prabangesniuose restoranuose. Jeigu vieno pajamos tai leidžia, kitas tuo tarpu gali jaustis prastai, nes neabejotinai norės, kad partneris būtų laimingas, patenkintas, išpildytų svajones, tačiau tam turės labai spaustis ir riboti išlaidas, savo poreikius. Jeigu vienas poroje nesijaučia gerai, ilgainiui ir kitas ims jaustis prastai. Būtina ieškot kompromisų, stengtis vienam kitą suprasti.

BENDRAS KATILAS, SUDARYTAS PROPORCINIU PRINCIPU

Tai būdas, kuomet abu partneriai proporcingai nuo gaunamų pajamų, tam tikrą sutartą procentinę dalį jų kas mėnesį skiria bendriems poros poreikiams. Pavyzdžiui, jeigu vienas partneris uždirba 1500 Eur, o kitas – 3000 Eur, abu partneriai susitaria, jog nuo savo gaunamų pajamų bendriems poreikiams skiria, tarkim, 40 proc. savo pajamų (taigi, vienas skirs 600 eurų, o kitas – 1200 eurų).  Kas lieka, yra kiekvieno partnerio asmeniniai pinigai, kuriuos šis gali leisti kaip tinkamas.

Šio modelio privalumas tas, jog jis išsprendžia problemą, kylančią tuomet, kai abu partneriai, uždirbdami skirtingai, turi bendroms reikmėms atseikėti vienodą, konkrečią pinigų sumą. Juk, suprantama, tam, kuris uždirba 3000 Eur, bus gerokai lengviau nei tam, kuris uždirba mažiau.

Kita vertus, tai gali paskatinti neatvirumą santykiuose ir norą nuslėpti, kiek pinigų iš tiesų uždirbam ar mažiau uždirbantį partnerį neskatinti norėti uždirbti daugiau. Taip pat, daugiau uždirbantis partneris gali priekaištauti, jog dėl to šis turi daugiau atseikėti poros biudžetui, kaltinti kitą, jog per mažai uždirba, dėl to galbūt pora esą negali sau leisti vieno ar kito dalyko. Kuo mažesni atlygio skirtumai, tuo geriau veikia tokia sistema.

PASKIRSTYTAS BIUDŽETAS IŠLAIDŲ KATEGORIJOMS

Šitas poros biudžeto valdymo būdas pasižymi tuo, jog tarp partnerių pasiskirstoma, kas už ką moka. Tarkim, moteris moka už maistą, nes ji gamina, planuoja, o vyras už būstą, mokesčius. Suprantama, kad toks būdas lygiai taip pat gali turėti trūkumų dėl neteisingumo, jeigu vieno partnerio išlaidos neproporcingai didelės kito atžvilgiu. Be to, jeigu iki galo nesusitariama, gali kilt nesutarimų dėl to, kas mokės už netikėtas išlaidas. Jeigu maistu, ar namų ruoša rūpinasi moteris, ar ji turėtų mokėti už naują skalbimo mašiną sugedus senajai? O gal tuomet mokama pusiau? Tiesa, jeigu dalį pinigų partneriai atideda į atskirą sąskaitą netikėtoms išlaidoms, to galima išvengti.

Šio metodo privalumu paprastai įvardijamas partnerio suinteresuotumas stengtis kaip galima sumaniau valdyti sričių, už kurias jis atsakingas, išlaidas. Jeigu moteris atsakinga už maisto ruošimą, ji rūpinsis, kaip galima sutaupyti apsiperkant, planuoti maistą savaitei į priekį, jo nešvaistyti ir pan. Analogiškai, mokesčiais ir būstu besirūpinantis vyras stengiasi ieškoti būdų sutaupyti, skaičiuoja, lygina nuomos ir nuosavo būsto pirkimo kaštus ir pan. Kadangi jaučiamės atsakingi už tą sritį ir norim išleisti kaip galima mažiau, ieškom būdų, kaip tą padaryti. Jis vėlgi geriausiai veikia tuomet, kai išlaidos sudaro panašias sumas. Suprantama, kažkurio iš partnerių išlaidoms išaugus, svarbu drauge peržiūrėt ir pasiskirstyt jas taip, kad nei vienas nesijaustų išleidžiantis gerokai daugiau už kitą.

ATSKIRI BIUDŽETAI

Atskiri biudžetai – šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau sutinkamas, populiarėjantis porų biudžeto valdymo būdas. Apklausos liudija, jog šiandien apie 30% porų partneriai nežino, kiek tiksliai uždirba jų antroji pusė. Tiesa, lyginant su kaimynais latviais ar estais, mes, lietuviai, esame labiau linkę biudžetus valdyti bendrai (45%) ir tik trečdalis porų renkasi atskirus biudžetus.

Atskiri biudžetai reiškia, jog už visus bendrus pirkinius abu partneriai moka per pusę: už būstą, maistą parduotuvėje, vakarienę restorane, sugedus skalbimo mašinai ir pan. Didžiausias šio metodo privalumas – eliminuojamas neteisingumo jausmas dėl skirtingų uždarbių, įpročių, išlaidų asmeniniams poreikiams. Paprastai tokiu atveju bendriems pirkiniams neturim poros sąskaitos – mokam perpus už tai, ką išleidžiam čia ir dabar.

Suprantama, jog tai reiškia, kad abu partneriai savo finansines išlaidas planuoja atskirai. Visgi, šio metodo trūkumas paprastai išryškėja tuomet, kai pora susilaukia vaikų ir moteris išeina motinystės atostogų. Ne tik sumažėja jos pajamos, ji rūpinasi kūdikiu, išlaidos išauga. Tuomet moteris gali patirti neteisingumo jausmą arba, jeigu pinigų pritrūksta, gėdijasi jų paprašyti savo partnerio. Praėjus kuriam laikui moteris paprastai ima tikėtis iš vyro, jog biudžetai nebebus visiškai atskiri, tačiau apie tai nepasikalbėjus, vyrui to nesupratus, poroje gali kilti nesutarimų.

Dar vienas atskirų biudžetų trūkumas tas, jog gali būti sunkiau pasiekti bendrus poros finansinius tikslus. Todėl poros dažnai pasirenka kurį nors tarpinį variantą, leidžiantį turėti pinigų ir bendriems tikslams, ir asmeninėms išlaidoms.

GERIAUSIAS METODAS?

Pats geriausias poros biudžeto valdymo būdas yra tas, kuris priimtiniausias kiekvieno iš mūsų porai. Visi esam skirtingi, turim skirtingus poreikius, tikslus. Svarbiausia – žinoti, iš ko galim rinktis, nesidrovėt su partneriu kalbėtis apie pinigus, eksperimentuoti, ieškoti būdo, kuris padėtų kaip galima geriau jaustis dėl pinigų valdymo mūsų poroje, ieškot kompromisų ir stengtis vienam kitą suprasti. Taip galėsim pasiekti pačių geriausių rezultatų ir sukurti bendrą gerovę. Turim suprast, jog tam, kad santykiai klotųsi puikiai, būtina nuolat juos puoselėti, dėl jų stengtis. Jokia gėlė nežydės, jeigu jos nelaistysim. Svarbiausia – kalbėtis. Daug ir dažnai.

O kad kalbėtis būtų paprasta, reikia žinoti kai kuriuos labai praktinius dalykus. Užsukit su antra puse į seminarą Poros finansų valdymas – darnus ir užtikrintas gyvenimas“. Ne tik papasakosim, bet ir rekomenduosim įrankių, kurie padės santykius pakelti į kitą lygį.