STRAIPSNIS

18 dažniausiai pradedančiųjų investuotojų daromų klaidų

Jeigu domiesi investavimu, tikrai žinai, kad tai – dalykas nelengvas. Konsultuodami žmones pastebim (ir labai džiaugiamės), kad šia tema besidominčių žmonių skaičius mūsų šalyje auga. Bet lygiai taip pat išgirstam, kad norintys investuoti ar jau pradėję tą daryti kartoja tas pačias klaidas. Nesijaudink, savo laiku jas darė daugelis. Kaip tik todėl galim pasidalinti savo pačių, konsultuotų žmonių ir mūsų sekėjų Instagramo paskyroje įvadintomis dažniausiai daromomis klaidomis, kad įspėtume, padėtume jų išvengti ir taip sutrumpintume kelią Tavo finansinės gerovės link.

1. Neteisingas supratimas apie tai, kas yra investavimas

Viena dažniausiai norinčių investuoti savarankiškai daromų klaidų yra klaidingas suvokimas apie tai, kas yra (ir kas nėra) investavimas. Tai lemia, jog susiformuoja nerealistiški lūkesčiai (beje, ne tik mūsų lūkesčiai investavimui, bet ir investavimo lūkesčiai mums). Jeigu jie lieka neišpildyti, toks nusivylęs investuotojas dažnai nebenori nieko girdėt apie investavimą.

Būtina suprasti, kad investavimas – kaip maratonas, o ne sprintas. Tai yra lėtas, ilgas ir gana nuobodus darbas. Čia neverta tikėtis 30% grąžos per metus – tai būtų loterija (ir vis tiek atsiranda tokių, kurie apsisprendžia ją žaisti, nors tai, mūsų supratimu, nėra investavimas). Norint investuoti ir iš to uždirbti tikrai reikės nusiteikti skirti tam laiko, nuolat mokytis ir sekti naujienas, būti susikaupusiu, gebėti staigiai reaguoti, išmokt kontroliuoti savo emocijas. Dar labiau reikės disciplinos, ilgalaikės strategijos. O net ir su ja judėsi, regis, vėžlio greičiu. Ir labai džiaugsiesi, turėdamas ne 30%, o 10% grąžą; net 5% bus vidutiniškai gerai. Nes tai jau yra uždirbti, o ne prarasti pinigai. Beje, kaip tik tuo ir stengsiesi užsiimti bent truputį „įsikirtęs“, kaip veikia investavimas, – neprarasti savo investicijų. Bet tai jau tolesnis žingsnis.

Kaip susiformuoja tie neteisingi lūkesčiai? Paprastai – dėl žinių trūkumo. Visose knygose, pavyzdžiui, rašoma, jog niekas negali nuspėti rinkos. Bet kažkuriuo momentu dažnam pradedančiajam atrodo, kad apie rinką žino truputį daugiau už kitus, perskaitė kažkokias slaptas naujienas forume internete, yra ypatingas, „turi gerą nuojautą“ ar pan.). Ir taip gana greitai sudega pinigai. Nes knygų, kuriose parašyta, kad net geriausi pasaulio investuotojai nesugeba pralenkti rinkos, pradedantysis dar neskaitė. Tai tik vienas pavyzdys. Bet jis puikiai paaiškina, kodėl net lietuviškuose forumuose po naujoko klausimo „Kur geriausia investuoti?“ seka atsakymas „Į save“. Ir tik paskui – kur nors kitur.

 

TRUMPAI: norintys investuoti savarankiškai turi suprasti, kad investavimas – kaip maratonas, o ne sprintas. Kad uždirbtume iš investicijų reikės skirti tam laiko, nuolat mokytis ir sekti naujienas, būti susikaupusiu, gebėti staigiai reaguoti, išmokti kontroliuoti savo emocijas. Suprasti, kad neįmanoma nuspėti rinkos – to negali net geriausi pasaulio investuotojai. Reikės disciplinos, ilgalaikės strategijos. Tikėtis realistiškos grąžos, netikėti žadančiais didelį ir greitą pelną.

 

2. Per ilgas starto atidėliojimas

Dažnai žmonės, supratę, jog investuoti būtina, teisinasi, kad to vis tiek nedaro, nes:

a) šiuo metu neturi tam pakankamai pinigų;

b) dabar neturi laiko gilintis;

c) trūksta žinių, į ką investuoti.

 

Tai yra, žino, kad reikia, bet nedaro. Tiesa, kaip įprastai, kažkur per viduriuką.

Apie žinias. Pradėjus gilintis į investavimą žmonės sako pajaučiantys, kad „kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių“. Ir kuo daugiau tuo domisi, tuo labiau suvokia, kad žino dar labai nedaug. Tada jie stengiasi dar kažką perskaityt, dar kažkuo pasidomėt ir taip atidėlioja svarbiausią dalyką – veikimą. Tik nesuprask neteisingai, nereikia nerti stačia galva, visiškai nieko neišmanant, ne. Reikia ir būtina pasiruošti. Tik bėda ta, kad dažnas taip ir nepasiruošia. Vis atrodo, kad tų žinių trūksta, ar dar ne metas pradėti investuoti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Jeigu čia gali atpažinti save, Tau tikriausiai jau laikas tiesiog pradėti.

Dabar apie pinigus. Kad pradėtum investuoti labai didelių sumų tikrai nereikia; pakanka ir 30 eurų per mėnesį (priklausomai nuo galimybių, poreikių ir tikslų). Svarbu neužsiciklint ir ieškoti galimybių pradėt tą daryti išvis. Nes, kaip sakoma, geriausias laikas pradėti investuoti buvo vakar, o kitas geriausias laikas – dabar. Aišku, jeigu atrodo, kad dabar ir tų 30 eurų biudžete rasti bus sudėtinga, tada tikrai ateik pasikonsultuot ir, išmokęs tinkamai valdyti savo biudžetą, TIKRAI tokius pinigus atrasi (ir tikėtina, dar daugiau). Ir susidėliosi strategiją, kaip tą sumą vis didinti, žinias kur ir kaip gilinti ir pasiekt tą tikslą, kurį galvoje turėdamas pradėjai skaityt šitą straipsnį. Juk turėjai tikslą ir sumą galvoje, kiek nori sukaupt kapitalo, taip?

 

TRUMPAI: dažnai žmonės, supratę, jog investuoti būtina, teisinasi, kad to vis tiek nedaro, nes šiuo metu neturi tam pakankamai pinigų (nors tam užtenka ir 30 Eur/mėn.). Arba laiko gilintis (tas priklausys nuo pasirinktų priemonių). Arba žinių, į ką investuoti (atrodo, kad „kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių“) – vis stengiasi dar kažką perskaityti, dar kažkuo pasidomėti ir taip atidėlioja svarbiausią dalyką – veikimą.

 

3. Iš bet ko priimami patarimai

Lyg ir normalu, kad šiais laikais informacijos apie viską ieškom internete. Ir viskas su tuo yra gerai. Blogai pasidaro tada, kai negebam jos vertint kritiškai. Arba tai, ką perskaitom, priimam už gryną pinigą ir pritaikom sau, net nepasigilinę į situaciją. O būtent individualumas – mūsų (pasikartosim) poreikiai, tikslai ir galimybės dažnai ir lemia, kad tai, kas tinka kaimynui Antanui, nebūtinai tiks mums. Todėl Antano žodžius reikia vertinti atsakingai ir atlikt savo analizę. Ne tik apie tai, ką pataria Antanas, bet ir tai, kas toks yra pats Antanas ir kokią kompetenciją jis turi patarinėti.

Tada kitas. Kadangi investavimo pasaulyje svarbią vietą užima JAV, dažnai informacijos ieškom ir amerikietiškuose socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui Reddit forume r/WSB. Kas tai: WSB arba Wall Street Bets yra didžiulė, daugiau nei 1,5 mln. žmonių vienijanti interneto bendruomenė, kurioje profesionalūs ir mėgėjai (tiesa, gerokai daugiau yra pastarųjų) investuotojai, dalinasi savo žiniomis, įžvalgom ir patarimais, kaip elgtis akcijų biržoje, kad uždirbtum. Deja, didžioji dauguma jų prekiauja nuostolingai ir praranda kosminius pinigus. Tai – tik viena iš daugelio bendruomenių ir vietų, kur visokio plauko „guru“ dalinasi savo rinkos prognozėmis ir žiniomis. Tai verčiau vertint kaip šou arba pramogą, o ne rimtus patarimus, kurie padės pasiekti finansinę gerovę. Tavo tikslas turėtų būt iš investicijų uždirbti kuo didesnę stabilią grąžą, o ne per vieną dieną susižert aukso puodą.

 

TRUMPAI: skaitot forumus internete? Gal Reddit‘e r/WSB? Venkit tikėti tokių forumų narių „prognozėmis“ ar „patarimais“, nes juose renkasi daugiausiai mėgėjai, o ne profesionalai. Jūsų tikslas turėtų būti iš investicijų uždirbti kuo didesnę stabilią grąžą, o ne per vieną dieną susižerti aukso puodą. Visada vertink informaciją kritiškai. Konsultuokis su profesionalais. Priimk sprendimus, geriausius TAVO individualiems poreikiams ir finansiniams tikslams.

 

4. Vadovavimasis emocijomis

Būtent emocijos buvo ta klaida, kurią Instagrame įvardijot dažniausiai. Jūsų žodžiai: „išsigandau, ir dalį akcijų pardaviau joms krentant“, „pritrūko kantrybės“, „impulsyviai pirkau ir pardavinėjau“, „šiek tiek nukritus iš panikos panaikinta pozicija“ ir kt. Iš vienos pusės, norisi teisint kiekvieną, užlipusį ant šito grėblio. Mokslininkai jau seniai įrodė, kad daugumą sprendimų mes priimam remdamiesi emocijomis ir tik vėliau juos bandom pagrįst racionaliai. Ech, tie žmonės.

Iš kitos pusės, investuotojui tai reiškia klaidą ir tai, kad jis nesivadovavo strategija ir šaltu protu, nesilaikė numatyto plano (kuris, iš dalies, būtent tam ir reikalingas – kad atsispirtum pagundoms). „Gera nuojauta“, sprendimai priimami remiantis naujienomis žiniose ar momentiniais akcijų kritimais/kilimais ar tuo, kaip dėl to jaučiamės, dažniausiai nepatyrusius investuotojus įvaro į nuostolį. Tiesa, tą dažnai lemia ir požiūrio kampas arba negebėjimas atskirti individualių sandorių sėkmių ir nesėkmių nuo bendrų rezultatų ar nemokėjimas ieškoti naudos, rezultatus vertinti tam tikro laikotarpio (geriausia – ketvirčio, pusmečio, metų ar net 2-3 metų).

Su tuo susijusi dar viena klaida. Investuojant aktyviai anksčiau ar vėliau teks susidurt su nuostolingu arba ne pačiu sėkmingiausiu periodu. Priklausomai nuo rizikos tolerancijos, kai kuriems tai kerta per pasitikėjimą savimi ir investuoti vėl nebesiryžta. Nesupranta, kad nuo mūsų priklauso tik sprendimų priėmimas (sprendimo nepriėmimas, beje, irgi yra sprendimas), o ne biržos svyravimai ir negeba atskirt šitų dviejų dalykų. Aišku, jeigu nuostoliai patiriami ilgesnį laiką (tarkim, 6 mėn.), verta pagalvot apie strategijos ir plano peržiūrėjimą, atlikt korekcijas. Svarbu: keisti reikia būtent planą, bet ne tikslą. Čia kaip su sportu ir mityba, siekiant numest/priaugt svorio. Tikslas nesikeičia, bet ieškom mums priimtiniausių ir geriausiai veikiančių būdų jam pasiekti, bandom, testuojam, randam ir judam nuosekliai, mažais žingsneliais, bet užtikrintai žinodami, kad tai veikia.

 

TRUMPAI: sėkmingas investuotojas visada vadovaujasi strategija, šaltu protu, laikosi plano. Nepasikliauja „gera nuojauta“, nepriima sprendimų remiantis naujienomis žiniose ar momentiniais akcijų kritimais/kilimais. Investuojant aktyviai anksčiau ar vėliau teks susidurti su nuostolingu arba ne pačiu sėkmingiausiu periodu. Neleisk tam sugriauti Tavo pasitikėjimo ir valios, toliau griežtai laikykis plano. Jeigu planas ir strategija neveikia ilgesnį laiką (ilgiau nei pusmetį), peržiūrėk juos.

 

5. Strategijos neturėjimas

Jau sakėm, kad investavimas yra kaip darbas. Jam reikia skirti dėmesio ir laiko. Kiekvienas bent kiek sėkmingas investuotojas turi aiškią veikos strategiją, kaip ir kur investuos savo pinigus. Vieni renkasi tik NT projektus, nes nori kažko užtikrinto, kiti geriau toleruoja riziką ir prekiauja akcijų biržoje, treti atsiriboja ir patiki pinigus fondų valdytojams ir tt. Viskas priklauso nuo poreikių ir galimybių, kurių dažnas naujokas, deja, neįvertina objektyviai: kiek laiko galės skirt analizei, strategijos sudarymui, korekcijoms, naujienų sekimui ir kt. Be strategijos veikiama nekoordinuotai, padrikai. Todėl ją turėti absoliučiai būtina.

Naujokai dažnai vadovaujasi „ai, pabandysiu“ arba „paimsiu pasižaist“ frazėm ir jos visada trukdo turėt geriausius įmanomus rezultatus. O strategija padeda sustatyt viską į savo vietas, aiškiai nusistatyt, į kokias sritis investuot ir kokių rodiklių tikėtis. Taip pat ji labai padeda tada, kai rinkoje vyksta reikšmingi svyravimai. Tada stuburo, gebėjimo laikyti kryptį ir „laivo vairą audroje“ reikia labiausiai. Tik strategija leidžia nepaisant visko išlaikyti nuoseklumą – vieną svarbiausių dedamųjų investavime.

 

TRUMPAI: Dažnas naujokas investuodamas neturi aiškios strategijos. Be strategijos veikiama nekoordinuotai, padrikai. Ypač, kai rinkoje vyksta reikšmingi svyravimai. Tada stuburo, gebėjimo laikyti kryptį ir „laivo vairą audroje“ reikia labiausiai. Sėkmingi investuotojai žino, kiek pinigų skirs investavimui, į kokias sritis investuos ir kokių rodiklių tikėsis; gali atskirti tai, kas realu, nuo to, kas yra fantazija arba nepelninga. Svarbu nuoseklumas.

 

6. Per mažos sumos investavimui, kai gali skirti daugiau

Turbūt jau girdėjai, kad investavimui rekomenduojama skirti bent 10% savo mėnesio pajamų. Čia žodį BENT paryškinom ne šiaip sau. Pradedantieji dažnai jo nepastebi. Ir apsiriboja tais 10 procentų. Jeigu patyrusiam investuotojui sumažėja išlaidos, atsiranda papildomų pajamų (ko jis/ji ir siekia), iškart stengiamasi didinti investavimui skirtų pinigų dalį. Nes patyręs investuotojas žino, kas yra sudėtinės palūkanos ir kaip jos veikia. Nes žino, kad svarbus laikas, o kelią sutrumpinti gali tik didesnės sumos. Jeigu netiki, pasinaudok skaičiuoklėmis internete, kur galima pasižiūrėt, kiek preliminariai pinigų reikėtų investuot, kad pasiektum norimą tikslą. Kuo daugiau investuosi, tuo greičiau tą padarysi. Paprasta.

Tik tiesa, dažnai naujokai, pradėję pažintį su investavimo pasauliu nuo nedidelių sumų (kas yra gerai, nes taip susipažįsta, mokosi naudotis įrankiais ir tt.), „kojų apšilimo“ fazėje užsibūna per ilgai arba amžinai. Kažkaip neteisingai interpretuoja tuos 10 proc. ir nedidina savo finansinei gerovei skirtos sumos. Labai dažnas argumentas, kurį girdim net iš suprantančių, kad investuot būtina, būna: „bet man gyvent ir dabar reikia“ arba „nežino čia niekas, kaip bus ateityje“.  O laikas bėga greičiau, negu norėtum.

 

TRUMPAI: Investavimui rekomenduojama skirti bent 10% savo mėnesio pajamų. Jeigu sumažėjo išlaidos, atsirado papildomų pajamų, pamėgink didinti investavimui skirtų pinigų dalį. Naudojantis skaičiuoklėmis internete gali pasižiūrėti, kiek preliminariai pinigų reikėtų investuoti, kad pasiektum norimą tikslą. Kuo daugiau investuosi, tuo greičiau pasieksi savo tikslą.

 

7. Portfelio nediversifikavimas

Labai dažna pradedančiųjų klaida – investicijų nediversifikavimas arba nepakankamas diversifikavimas. Diversifikacija – tai turto valdymo strategija, kurios pagrindinis tikslas yra sumažinti riziką, paskirstant savo išteklius. Diversifikuotas investicijų portfelis yra paskirstytas po daugybę nišų, kurios papildo viena kitą. Daroma prielaida, kad vienai portfelio daliai patiriant smarkų nuostolį, kita imtų augti ir kompensuotų nuostolius arba jos augtų darniai. Į kuo daugiau sričių investuojama, tuo labiau diversifikuojamas portfelis, tuo geriau valdoma riziką ir minimizuojami nuostoliai. Aišku, reikia suprast, kad, jeigu diversifikuojam savo investicijas, gausim stabilesnę grąžą, bet turėsim ir tam tikras „uždarbio lubas“. Iš kitos pusės, nors diversifikacija nėra šimtaprocentinė apsauga nuo nesėkmių ir praradimų, visi patyrę investuotojai ją vertina, o naujokai dažniausiai – neįvertina. Net su nedidelėm sumom reikėtų stengtis diversifikuoti investicijas ir ne tik tarp turto klasių (pvz., akcijos, NT, kriptovaliutos, P2P…), bet ir tarp platformų, tarpininkų ir kt.

Pavyzdžiui, investuotojas nusprendžia pinigus įdarbinti tarp naujokų populiariu būdu – per P2P platformas (Savy.lt, Finbee, Paskolų klubas ar pan.). Norint turėti gerai diversifikuotas  investicijas jis tokiu atveju P2P platformoms numatytą sumą išskaido: 1) tarp kelių platformų (jeigu viena užsilenktų ar tiesiog pradingtų, nes egzistuoja tik internete), 2) tarp kelių paskolų – numatytą sumą investuoja ne į vieną paskolą, o ją išskaido, padalina kelioms paskoloms (jeigu kažkuris skolininkas negrąžintų, kiti grąžins ir sumažins praradimus). Ir taip toliau – mintį turbūt supratai.

 

Nediversifikuoto portfelio pavyzdys:

 

Diversifikuoto portfelio pavyzdys:

 

TRUMPAI: pradėjus dažnai pasirenkama investuoti į vieną turto klasę, sritį, kuria tikima labiausiai. Taip išauga rizika prarasti pinigus, nes „statoma“ ant vienos kortos. Svarbi investicijų diversifikacija (turto valdymo strategija su prielaida, kad vienai portfelio daliai patiriant smarkų nuostolį kita imtų augti ir kompensuotų nuostolius arba jos augtų darniai).

 

8. Per didelių komisinių mokesčių mokėjimas

Investuotojai turi susitaikyt, kad komisinius mokesčius reikės mokėti daugumai fondų ar portfelių, platformų valdytojų. Patyrę investuotojai nuolat seka savo ataskaitas ir žino, ar mokami mokesčiai nemažina portfelio pelningumo (arba kiek tiksliai mažina). Bet pradedantieji tų mokesčių dažnai nemoka įvertinti. Dažnam naujokui atrodo, kad kas mėnesį sumokami 2-3 eurai nėra neatrodo daug, bet ilguoju laikotarpiu tai gali sudaryti reikšmingą sumą. Dėl to svarbu atidžiai skaityti sutartis, lyginti mokesčius, ieškoti alternatyvių platformų, brokerių ir geresnių jų pasiūlymų.

 

Štai dažniausi mokesčiai, kuriuos teks mokėti:

 

TRUMPAI: Pradėjus investuoti pamirštama, kad komisinius mokesčius mokėsim daugumai fondų ar portfelių, platformų valdytojų. Turi nuolat sekti savo ataskaitas ir žinoti, ar mokami mokesčiai nemažina Tavo portfelio pelningumo. Galbūt vieną mėnesį sumokėti 2-3 eurai ir neatrodo daug, bet ilguoju laikotarpiu gali sudaryti reikšmingą sumą. Atidžiai skaityk sutartis ir ieškok geriausių variantų. Atkreipk dėmesį į administravimo, sandorio, pelno mokesčius. Kiek/ar mokesčiai nemažina portfelio pelningumo.

 

9. „Bandos“ mentalitetas

Čia pasakysim trumpai: iki 80% savarankiškų investuotojų netenka pinigų. Dar maždaug 5-10% balansuoja „ant nulio“, o tik likęs dešimtadalis sėkmingai uždirba pinigus ir neinvestuoja nuostolingai. Išvada peršasi paprasta: turi investuoti taip, kaip dešimtadalis, o ne taip, kaip likę 90 procentų. Tinkamos strategijos pasirinkimas, efektyvus lėšų paskirstymas bei emocijų atribojimas nuo sprendimo priėmimo, padės pasiekt geriausių rezultatų. Visada reikia turėt minty, kad jeigu kažkas dabar „ant bangos“, nebūtinai tai geriausia investicija, į kurią reikia nukreipti savo visus pinigus (paprastai dėl FOMO – angl. Fear Of Missing Out – baimės praleisti progą).

 

10. Noras konkuruoti ir laimėti šiandien

Kaip dažnai sutinkam norinčių viską turėti čia ir dabar. Nes investavime dažnai įsijungia azartas, net noras konkuruot. Galvojantys tik apie tai, kaip uždirbti daugiau už kitus investuotojus, draugus ar pažįstamus naujokus dažnai priverčia prarast savo kapitalą. Nes ne ten jų fokusas. Iš tiesų, mintis ir jėgas svarbu sutelkt į tai, kaip priimt kuo daugiau pelningų ir kuo mažiau nepelningų sprendimų, kurt strategijas ilgalaikei ir tvariai finansinei naudai. Nepaslaptis, kad dideles sumas valdantys investuotojai toleruoja gana nedideles rizikas. Nes nori ne konkuruoti, o uždirbt ir neprarast savo kapitalo, o per krizes prarast kuo mažiau. Laimėti mūšį – malonu, bet laimėti karą yra daug svarbiau. Nereikia lygintis su kitais, bandyt kažkam kažką įrodyti. Tik nuoseklumas ir disciplina, šaltas protas ir susivaldymas.

 

11. Aklas investavimas be žinių bagažo

Pradedantieji dažnai elgiasi impulsyviai ir investuoja visiškai nepasidomėję. Dabar dažną sujaudina raktiniai žodžiai: kriptovaliutos, Bitkoinas, Tesla ir kiti. Investuojant, perkant bet kokias akcijas ar kriptovaliutų vienetus svarbu prieš tai pasidomėt: kas vyksta rinkoje, kokios globalios naujienos, kaip jos paveiks turto vertę artimiausiu metu ir tolimuoju laikotarpiu, kokia yra pačio rinkos segmento dabartinė situacija ir ateities prognozės, ar tai aukštos, vidutinės, žemos rizikos investicija ir kt. Jeigu gali atsakyt sau į šituos klausimus, tada pirmyn. Kitu atveju, reikia elgtis apdairiai ir atsakingai. Nors dažnai tas neveikia, nes, kaip sakėm, žmogus yra  emocinis padaras, o investavime emocijos užima labai reikšmingą vietą. Kartais nerimaujam, kad praleisim gerą progą investuot (kaip dabar daugelis jaučiasi dėl Bitkoino :)) ar matom raudonuojančius akcijų grafikus (ypač tada, kai nesuprantam, kodėl tas vyksta).

Pavyzdžiui: nuogirdomis besivadovaujantis investuotojas sužino, jog per pusmetį Bitcoin vertė išaugo net 50%. Jis galvoja, kad vertė tokiu pačiu tempu augs ir toliau, tad lengva ranka, už visas santaupas prisiperka Bitcoin‘ų. Ir, o siaube, po dviejų dienų Bitcoin vertė nukrenta 30%, investuotojas panikuoja, keikia visą pasaulį, nesupranta, kas dedasi ir išsiima pinigus su dideliu nuostoliu. Tačiau, jeigu jis būtų skaitęs naujienas, galbūt būtų pamatęs, kad Kinijoje kelią skinasi įstatymas, kuris uždraustų naudoti Bitcoin kriptovaliutą bet kokiems atsiskaitymams šalies viduje. Tą žinodamas, galėtų priimti tvaresnį investicinį sprendimą ir net kitaip dėl to jaustis.

Ką čia bepridursi: domėtis, mokytis, analizuoti ir kritiškai vertinti dar ir dar kartą.

 

12. Ėjimas „va bank“

Su ankstesniu punktu šiek tiek susijęs dar vienas aspektas ir dažna klaida. Pradedantieji yra labiau linkę rizikuot visa savo portfelio verte. Nutinka, atrodo, vieną kartą pasitaikanti proga investuot į tam tikrą „tikrai būsimai sėkmingą“ dalyką ir dažnas atsisako strategijos ir viską „sumeta“ į tą stebuklą. Vėlgi: svarbu ne loterija, o diversifikacija. Net jeigu labai tiki, kad tam tikrų akcijų, žaliavų ar fondo vertė išaugs, kad NT projektas bus sėkmingas ar pan. – niekada nestatyk visko ant vienos kortos. Ir kol esi „žalias“ pernelyg nepasikliauk savo analitiniais gebėjimais. Laikas parodys, kad investavime dažnu atveju reikia vertint labai kompleksišką paveikslą su daugybe dedamųjų, tarp kurių bus ir tokių, kurių nuspėti ir įvertinti išvis neįmanoma. Ką jau kalbėti apie „strategiją“ „Va bank“. Tiesiog nedaryk to.

 

13. Pamirštama dividendų nauda ilguoju laikotarpiu

Šitas punktas ir pradedančiųjų klaida skirta investuojantiems į kompanijų akcijas. Akcinės bendrovės savo dalininkams reguliariai moka dividendus. Nemažai JAV bendrovių moka dividendus kiekvieną ketvirtį, Lietuvos įmonės dažniausiai – sykį į metus. Kuo aukštesnis siūlomas pelningumo (angl. yield) procentas, tuo didesnę riziką prisiima investuotojai. Kuo mažesni siūlomi dividendai – tuo mažesnė rizika, bet tuo mažiau patraukli ir galimybė investuoti. Visgi, dažnai žmonės nuvertina akcijas, kurios moka dividendus. O jie „kapsi“ ir per ilgą laiką leidžia uždirbt nemenkas sumas. Tam reikia atlikt gilesnę analizę, bet dažnai – tikrai verta norintiems apčiuopiamos naudos iš investicijų ilguoju laikotarpiu. Jeigu tinkamai ir įžvalgiai pasirinksi kompaniją, į  kurią investuoji, ji augs ir jos veikla rodys vis geresnius rezultatus, dividendų norma taip pat galės augti kartu su pačia bendrove.

 

14. Ignoruojamas reinvestavimas

Nemaža dalis pradedančiųjų investuotojų, pamatę prieaugį iš karto degančiomis akimis skuba viską išsiimti, tačiau nepagalvoja apie reinvestavimo galimybę. Nepamiršk, kad čia svarbiausia yra tai, jog „pinigai daro pinigus“ ir kuo daugiau jų skiri, tuo didesnį uždarbį turėsi. Reinvestavimas yra iš investicijų uždirbtų pinigų (dividendų arba grąžos) tolesnis naudojimas naujoms akcijoms įsigyti arba plėtrai finansuoti. Reinvestuodamas stiprini savo pozicijas tam tikrame rinkos segmente bei didini portfelio vertę, todėl apie tai galvot reikia nuolatos. Be to, pelno išėmimas gali būti apmokestinamas, todėl neretai verta palaukt didesnės grąžos, kad po mokesčių liktų dėmesio verta suma.

 

15. Tik užsienio specialistų strategijų naudojimas

Nors Lietuvoje investavimo specialistų ir nėra labai daug, tikrai turim kompetentingų ir pasikausčiusių ekspertų. Dauguma norinčių investuot remiasi tik užsienio (daugiausiai JAV žurnalistų ir apžvalgininkų) prognozėmis bei žiniomis. Nors jie ir gerai išmano savo dalyką, kai kurių patarimų neįmanoma panaudot praktikoje, o dauguma įžvalgų čia bus susiję su akcijų birža ir akcijomis, bet nebūtinai Tau naudingiausiomis investavimo galimybėmis. Europos, o ypač Lietuvos rinkos, realijoms toje Atlanto pusėje beveik neskiriama dėmesio, todėl visada reikėtų ieškot būdo, kaip žinias pritaikyti sau.

 

16. Per didelės rizikos toleravimas

Daug pradedančiųjų investuotojų į viską žiūri labai trumparegiškai ir nepasveria rizikų. Dėl to neįsivertina nuostolių. Aukštą grąžą, bet didelę riziką turinčioms sritims (akcijos, kriptovaliutos ir kt.) jie panaudoja visą savo kapitalą. Dėl to jų dažnai netenkina rezultatai. Optimalus rizikos pasirinkimas yra paremtas filosofija, kad pasirenkat tik tas investicines priemones, dėl kurių nesėkmės patirti nuostoliai darytų mažą įtaką bendrai portfelio vertei. W. Buffet sako, kad iš karto parduoda tas akcijas ir priemones, kurios peržengia 15 procentų nuostolio ribą. Kažkokią ribą sau verta nusistatyt.

 

17. Analizės trūkumas

Investuotojai turi nuolat vertint savo investavimo „performansą“ ir gilintis į tai, ko vertas jų investicinis portfelis. Bet dažnai pradedantieji to nedaro. Periodiškai atliekant turimo turto analizę galima rast silpnąsias savo finansų ir investavimo strategijos vietas, ją tobulint ir siekt geresnių rezultatų ateityje.

 

Tokių silpnų vietų pavyzdžiai galėtų būti:

 

18. Investavimo galimybių paieška tik internetu

Punktas ne tik pradedantiesiems, bet ir patyrusiems. Nors prekyba akcijų biržoje bei investiciniai fondai lengviausiai ir daugiausiai pasiekiami internetu, yra gausybė kitų sričių, kur investavimo sutartys ir sprendimai sudaromi bendraujant tiesiogiai tarp projekto autorių ir investuotojų. Investuoti galima į NT, tapus verslo angelu, įgalinti individualų kūrėją, finansuoti mokslinius tyrimus bei gausybę kitų įdomių sričių. Tiesa, čia su 50 eurų nedaug ką nuveiksi. Prireiks bent 5-10 tūkst. eurų. Šitą riboto matymo klaidą įdėjom tam, kad visada turėtumėt omenyje, jog galimybių yra daugiau, negu paprastai jų žinom/ išmanom. Sveika jų ieškot ir įvertint.

 

Tiek šį kartą, tikimės, išsineši kažką naudingo! Jeigu nori investuoti ir ieškai profesionalo, kuris Tau padėtų susidėlioti investavimo strategiją, portfelį ir rekomenduotų Tavo poreikius geriausiai atitinkančius įrankius, užmesk akį į mūsų licencijuotus investicijų konsultantus (finansų makleriai). Jų konsultacijos mokamos, bet patirtis ir žinios – ypač vertingos.